Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2024 m. birželio 27 d.(*)

Turinys

I. Teisinis pagrindas

A. Reglamentas (EB) Nr. 1/2003

B. 2004 m. gairės dėl technologijų perdavimo susitarimų

C. [SESV] 101 straipsnio taikymo technologijų perdavimo susitarimams gairės

II. Ginčo aplinkybės

A. Perindoprilis

B. Ginčai dėl perindoprilio

1. EPT sprendimas

2. Nacionalinių teismų sprendimai

C. Susitarimai dėl taikaus ginčų dėl perindoprilio sprendimo

1. „Niche“ ir „Matrix“ susitarimai

2. „Teva“ susitarimas

3. „Krka“ susitarimai

4. „Lupin“ susitarimas

III. Ginčijamas sprendimas

IV. Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

V. Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai

VI. Dėl apeliacinio skundo

A. Pirminės pastabos dėl priimtinumo

B. Dėl pirmojo ir antrojo pagrindų, susijusių su konkurencijos ribojimo dėl tikslo ir potencialios konkurencijos sąvokų vertinimo kriterijais

1. Dėl priimtinumo

2. Dėl esmės

a) Pirminės pastabos

b) Dėl potencialios konkurencijos kriterijų (antrasis pagrindas)

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

c) Dėl kriterijų, susijusių su kvalifikavimu kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo (pirmasis pagrindas)

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

C. Dėl trečiojo ir šeštojo pagrindų, susijusių su Niche ir Matrix susitarimais

1. Dėl trečiojo pagrindo

a) Dėl pirmos dalies, susijusios su potencialia konkurencija

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

b) Dėl antros dalies, susijusios su kvalifikavimu kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

2. Dėl šeštojo pagrindo, susijusio su „Niche“ ir „Matrix“ susitarimų kvalifikavimu kaip atskirų pažeidimų

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

D. Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su Teva susitarimu

1. Dėl pirmos dalies, susijusios su potencialia konkurencija

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

2. Dėl antros dalies, susijusios su kvalifikavimu kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo

a) Dėl „Teva“ susitarimo tikslų

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

b) Dėl „Teva“ susitarimo dvejopu poveikiu

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

c) Dėl „Teva“ susitarimo sąlygų žalingumo

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

d) Dėl kompensacinio mokėjimo

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

E. Dėl penktojo pagrindo, susijusio su Lupin susitarimu

1. Dėl pirmos dalies, susijusios su potencialia konkurencija

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

2. Dėl antros dalies, susijusios su kvalifikavimu kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo

a) Dėl kompensacinio mokėjimo

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

b) Dėl „Lupin“ susitarimo sąlygų žalingumo

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

c) Dėl „Lupin“ susitarimo taikymo srities

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

3. Dėl trečios dalies, susijusios su pažeidimo pabaigos data

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

F. Dėl septintojo pagrindo, susijusio su baudomis

1. Dėl pirmos dalies, susijusios su principo, pagal kurį nėra nusikaltimų ir bausmių be įstatymo, pažeidimo

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

2. Dėl antros dalies, susijusios su proporcingumo principo pažeidimu

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

G. Išvada dėl apeliacinio skundo

VII. Dėl ieškinio Bendrajame Teisme

Dėl bylinėjimosi išlaidų

„Apeliacinis skundas – Konkurencija – Farmacijos produktai – Perindoprilio rinka – SESV 101 straipsnis – Karteliai – Potenciali konkurencija – Konkurencijos ribojimas dėl tikslo – Strategija, kuria siekiama pavėlinti generinių perindoprilio versijų patekimą į rinką – Susitarimas dėl taikaus ginčo dėl patentų sprendimo – Pažeidimo trukmė – Vieno pažeidimo sąvoka – Baudos panaikinimas arba sumažinimas“

Byloje C‑201/19 P

dėl 2019 m. vasario 28 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Servier SAS, įsteigta Siurene (Prancūzija),

Servier Laboratories Ltd, įsteigta Stoke Poges (Jungtinė Karalystė),

Les Laboratoires Servier SAS, įsteigta Siurene,

atstovaujamos advokatų O. de Juvigny, J. Jourdan, T. Reymond, A. Robert, advocaat J. Killick ir solicitor M. I. F. Utges Manley,

apeliantės,

dalyvaujant kitoms proceso šalims:

Europos Komisijai, iš pradžių atstovaujamai F. Castilla Contreras, B. Mongin ir C. Vollrath, vėliau F. Castilla Contreras, F. Castillo de la Torre, B. Mongin, J. Norris, C. Vollrath ir galiausiai F. Castilla Contreras, F. Castillo de la Torre, J. Norris ir C. Vollrath,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

palaikomai:

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, iš pradžių atstovaujamos D. Guðmundsdóttir, padedamos KC J. Holmes, vėliau L. Baxter, F. Shibli, D. Guðmundsdóttir ir J. Simpson, padedamų KC J. Holmes, barrister P. Woolfe ir galiausiai S. Fuller, padedamo KC J. Holmes ir barrister P. Woolfe,

įstojusios į apeliacinį procesą šalies,

European Federation of Pharmaceutical Industries and Associations (EFPIA), įsteigtos Ženevoje (Šveicarija), atstovaujamos advokatės F. Carlin,

įstojusios į bylą šalies pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev (pranešėjas), pirmosios kolegijos pirmininko pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai P. G. Xuereb, A. Kumin ir I. Ziemele,

generalinė advokatė J. Kokott,

posėdžio sekretoriai M. Longar ir R. Şereş, administratoriai,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2022 m. liepos 11 d. ir 12 d. posėdžiams,

susipažinęs su 2022 m. liepos 14 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Apeliaciniu skundu Servier SAS, Servier Laboratories Ltd ir Les Laboratoires Servier SAS prašo iš dalies panaikinti 2018 m. gruodžio 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Servier ir kt. / Komisija (T‑691/14, EU:T:2018:922, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo tas teismas iš dalies atmetė jų ieškinį dėl 2014 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimo C(2014) 4955 final dėl procedūros pagal [SESV] 101 ir 102 straipsnius (byla AT.39612 – Perindoprilis (Servier)) (toliau – ginčijamas sprendimas) panaikinimo, kiek ginčijamas sprendimas su jomis susijęs, o nepatenkinus šio reikalavimo – sumažinti tuo sprendimu joms skirtą baudą.

I.      Teisinis pagrindas

A.      Reglamentas (EB) Nr. 1/2003

2        2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101] ir [102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 2 straipsnis pavadintas „Įrodinėjimo pareiga“ ir jame nurodyta:

„Visuose nacionaliniuose ar Bendrijos procesuose dėl [SESV 101] ir [102] straipsnių taikymo pareiga įrodyti Sutarties [101] straipsnio 1 dalies ar [102] straipsnio pažeidimą tenka šaliai ar institucijai, pareiškusiai, kad būta tokio pažeidimo. Įmonei ar įmonių asociacijai, pretenduojančiai pasinaudoti [SESV 101] straipsnio 3 dalies nuostatomis, tenka pareiga įrodyti, kad šios straipsnio dalies sąlygos įvykdytos.“

B.      2004 m. gairės dėl technologijų perdavimo susitarimų

3        2004 m. balandžio 27 d. Europos Komisijos gairių dėl [SESV 101] straipsnio taikymo technologijų perdavimo susitarimams (OL C 101, 2004, p. 2; toliau – 2004 m. gairės dėl technologijų perdavimo susitarimų) 209 punkte numatyta:

„Kalbant apie susitarimus dėl ginčų sprendimo ir pretenzijų nereiškimo, paprastai manoma, kad reikalavimai neprieštarauti nepatenka į [SESV 101 straipsnio 1 dalies] taikymo sritį. Tokiems susitarimams būdinga, kad šalys susitaria ex post neginčyti intelektinės nuosavybės teisių, kurias jie apima. Iš tiesų pats susitarimo tikslas yra spręsti vykstančius ginčus ir (arba) ateityje šių ginčų išvengti.“

C.      [SESV] 101 straipsnio taikymo technologijų perdavimo susitarimams gairės

4        [SESV] 101 straipsnio taikymo technologijų perdavimo susitarimams gairių (OL C 89, 2014, p. 3) 242 ir 243 punktuose numatyta:

„Reikalavimas neprieštarauti susitarimuose dėl ginčų sprendimo

242.      Kalbant apie bona fide susitarimus dėl ginčų sprendimo, paprastai manoma, kad reikalavimui neprieštarauti netaikoma [SESV] 101 straipsnio 1 dalis. Tokiems susitarimams būdinga, kad šalys susitaria ex post neprieštarauti intelektinės nuosavybės teisėms, dėl kurių kilo ginčas. Iš tiesų pats susitarimo tikslas yra spręsti vykstančius ginčus ir (arba) ateityje šių ginčų išvengti.

243.      Tačiau reikalavimai neprieštarauti susitarimuose dėl ginčų sprendimo tam tikromis aplinkybėmis gali būti antikonkurenciniai ir jiems gali būti taikoma [SESV] 101 straipsnio 1 dalis. Teisės prieštarauti intelektinės nuosavybės teisei apribojimas nėra intelektinės nuosavybės teisės konkretaus dalyko dalis ir juo gali būti ribojama konkurencija. Pavyzdžiui, reikalavimu neprieštarauti gali būti pažeista 101 straipsnio 1 dalis, jeigu intelektinės nuosavybės teisė buvo suteikta pagal pateiktą neteisingą ar klaidinančią informaciją <...> Išsamus tokių reikalavimų nagrinėjimas taip pat gali būti būtinas, jei licencijos išdavėjas, be technologijos teisių licencijavimo, finansinėmis arba kitomis priemonėmis siekia, kad licencijos gavėjas sutiktų neprieštarauti technologijos teisės teisėtumui, arba jei licencijos išdavėjo technologija yra būtina licencijos gavėjo gamybai <...>“

II.    Ginčo aplinkybės

5        Faktines aplinkybes, be kita ko, išdėstytas skundžiamo sprendimo 1–73 punktuose, galima trumpai apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

A.      Perindoprilis

6        Servier SAS yra farmacijos grupės Servier, kurią sudaro Les Laboratoires Servier SAS ir Servier Laboratories Ltd (toliau atskirai arba kartu – Servier), patronuojančioji bendrovė. Bendrovės Les Laboratoires Servier specializacija – originalių vaistų kūrimas, o jos patronuojamosios bendrovės Biogaran SAS – generinių vaistų kūrimas.

7        Servier sukūrė perindoprilį – vaistą, iš esmės skirtą padidėjusiam kraujospūdžiui ir širdies nepakankamumui gydyti. Šis vaistas yra vienas iš angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių. Perindoprilio veiklioji medžiaga yra druskos pavidalo. Iš pradžių naudojama druska buvo erbuminas.

8        Perindoprilio veikliosios medžiagos patentas EP0049658 Europos patentų tarnyboje (EPT) užregistruotas 1981 m. rugsėjo 29 d. Šio patento galiojimas turėjo baigtis 2001 m. rugsėjo 29 d., tačiau jo apsauga buvo pratęsta keliose valstybėse narėse, be kita ko, Jungtinėje Karalystėje, iki 2003 m. birželio 22 d. Prancūzijoje to patento apsaugos galiojimas buvo pratęstas iki 2005 m. kovo 22 d., o Italijoje – iki 2009 m. vasario 13 d.

9        1988 m. rugsėjo 16 d. Servier EPT užregistravo kelis patentus dėl perindoprilio veikliosios medžiagos gamybos procesų, kurių galiojimas baigėsi 2008 m. rugsėjo 16 d., t. y.: patentus EP0308339 (toliau – patentas 339), EP0308340 (toliau – patentas 340), EP0308341 (toliau – patentas 341) ir EP0309324.

10      2001 m. liepos 6 d. Servier EPT užregistravo patentą EP1296947 (toliau – patentas 947) dėl perindoprilio erbumino alfa kristalinio pavidalo ir jo gamybos proceso, EPT jį išdavė 2004 m. vasario 4 d.

11      Be to, 2001 m. liepos 6 d. Servier pateikė nacionalines patentų paraiškas keliose valstybėse narėse, kai jos dar nebuvo 1973 m. spalio 5 d. Miunchene pasirašytos ir 1977 m. spalio 7 d. įsigaliojusios Europos patentų išdavimo konvencijos šalys. Pavyzdžiui, Servier pateikė patentą 947 atitinkančias patentų paraiškas Bulgarijoje (BG 107 532), Čekijos Respublikoje (PV2003‑357), Estijoje (P200300001), Vengrijoje (HU225340), Lenkijoje (P348492) ir Slovakijoje (PP0149-2003). Šie patentai buvo išduoti 2006 m. gegužės 16 d. Bulgarijoje, 2006 m. rugpjūčio 17 d. Vengrijoje, 2007 m. sausio 23 d. Čekijos Respublikoje, 2007 m. balandžio 23 d. Slovakijoje ir 2010 m. kovo 24 d. Lenkijoje.

B.      Ginčai dėl perindoprilio

12      Nuo 2003 m. iki 2009 m. tarp Servier ir gamintojų, ketinusių prekiauti generine perindoprilio versija, kilo keli ginčai.

1.      EPT sprendimas

13      2004 m. dešimt generinių vaistų gamintojų, įskaitant Niche Generics Ltd (toliau – Niche), KRKA, tovarna zdravil, d.d. (toliau – Krka), Lupin Ltd ir Norton Healthcare Ltd, Ivax Europe patronuojamąją bendrovę, vėliau susijungusią su Teva Pharmaceutical Industries Ltd – Teva grupės, kurios specializacija – generinių vaistų gamyba, patronuojančiąja bendrove, pareiškė protestą EPT dėl patento 947, kad jis būtų atšauktas, ir nurodė motyvus, grindžiamus naujumo ir išradimo lygio nebuvimu, taip pat nepakankamu išradimo aprašymu.

14      2006 m. liepos 27 d. EPT Protestų skyrius patvirtino patento 947 galiojimą (toliau – 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimas). Šis sprendimas buvo apskųstas EPT techninei apeliacinei tarybai. Sudariusi susitarimą dėl taikaus ginčo sprendimo su Servier, Niche 2005 m. vasario 9 d. pasitraukė iš protesto procedūros. Krka ir Lupin pasitraukė iš procedūros EPT techninėje apeliacinėje taryboje atitinkamai 2007 m. sausio 11 d. ir vasario 5 d.

15      2009 m. gegužės 6 d. sprendimu EPT techninė apeliacinė taryba panaikino 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimą ir atšaukė patentą 947. Servier pateiktas prašymas peržiūrėti šį techninės apeliacinės tarybos sprendimą buvo atmestas 2010 m. kovo 19 d.

2.      Nacionalinių teismų sprendimai

16      Generinių vaistų gamintojai užginčijo patento 947 galiojimą tam tikruose nacionaliniuose teismuose, o Servier pareiškė ieškinius dėl patento pažeidimo ir pateikė prašymus nustatyti laikinus draudimus šiems gamintojams. Dauguma bylų buvo baigtos teismams, į kuriuos kreiptasi, dar nepriėmus galutinio sprendimo dėl patento 947 galiojimo, nes nuo 2005 m. iki 2007 m. Servier sudarė susitarimus dėl taikaus ginčų sprendimo su Niche, Matrix Laboratories Ltd (toliau – Matrix), Teva, Krka ir Lupin.

17      Jungtinėje Karalystėje tik sprendžiant Servier ir Apotex Inc. ginčą patentas 947 teismine tvarka buvo pripažintas negaliojantis. 2006 m. rugpjūčio 1 d. Servier kreipėsi į High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division (patents court)  (Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas), Kanclerio skyrius (Patentų kolegija)), pareikšdama ieškinį dėl patento 947 pažeidimo  Apotex, kuri buvo pradėjusi prekiauti generine perindoprilio versija Jungtinės Karalystės rinkoje. 2006 m. rugpjūčio 8 d. Servier buvo nustatytas laikinas draudimas Apotex atžvilgiu. 2007 m. liepos 6 d., Apotex pareiškus priešpriešinį ieškinį, šis laikinas draudimas buvo panaikintas ir patentas 947 buvo pripažintas negaliojančiu, taigi ši įmonė galėjo pateikti Jungtinės Karalystės rinkai generinę perindoprilio versiją. 2008 m. gegužės 9 d. apeliacinė instancija paliko galioti sprendimą dėl patento 947 negaliojimo.

18      2007 m. lapkričio 13 d. Nyderlanduose Apotex patronuojamoji bendrovė Katwijk Farma BV šios valstybės narės teisme pareiškė ieškinį dėl patento 947 pripažinimo negaliojančiu. Servier tam teismui pateikė prašymą nustatyti laikiną draudimą, 2008 m. sausio 30 d. jis buvo atmestas. 2008 m. birželio 11 d. sprendimu minėtas teismas byloje, kurią 2007 m. rugpjūčio 15 d. pradėjo Teva grupės bendrovė Pharmachemie BV, pripažino patentą 947 negaliojančiu Nyderlanduose. Po šio sprendimo Servier ir Katwijk Farma atsiėmė prašymą ir ieškinį.

C.      Susitarimai dėl taikaus ginčų dėl perindoprilio sprendimo

1.      „Niche“ ir „Matrix“ susitarimai

19      Niche yra pagal Indijos teisę įsteigtos bendrovės Unichem Laboratories Ltd (toliau – Unichem), kurios specializacija – generinių vaistų gamyba, patronuojamoji bendrovė. 2001 m. kovo 26 d. bendrovės, kurių teises perėmė Niche ir Matrix, sudarė bendradarbiavimo susitarimą dėl generinės perindoprilio versijos kūrimo. Pagal šį susitarimą bendrovė, kurios teises perėmė Matrix, buvo atsakinga už šio vaisto veikliosios medžiagos gamybą, o kita bendrovė, to susitarimo šalis, buvo atsakinga už leidimų pateikti rinkai gavimą ir vaisto platinimą.

20      2004 m. birželio 25 d. Servier kreipėsi į High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division (patents court) (Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas), Kanclerio skyrius (Patentų kolegija)), pareikšdama ieškinį dėl patentų 339, 340 ir 341 pažeidimo Niche, o ši pareiškė priešpriešinį ieškinį dėl patento 947 pripažinimo negaliojančiu. Matrix dalyvavo toje byloje, pateikdama parodymus. Minėtoje byloje posėdis buvo paskirtas 2005 m. vasario 7 ir 8 d.

21      2005 m. vasario 8 d. Servier sudarė du susitarimus dėl taikaus šių ginčų sprendimo ir EPT nagrinėjamų bylų dėl patento 947 išsprendimo: pirmąjį su Niche ir Unichem (toliau – Niche susitarimas), o antrąjį – su Matrix (toliau – Matrix susitarimas).

22      Kiekviename iš šių susitarimų buvo, viena vertus, vadinamųjų „neprekiavimo“ sąlygų, kuriomis šios įmonės įsipareigojo iki atitinkamų Servier patentų, susijusių su perindopriliu, galiojimo pabaigos negaminti ir netiekti jokios formos generinio perindoprilio, gaminamo pagal šiais patentais saugomus procesus, taip pat juo neprekiauti, ir, kita vertus, vadinamųjų „neginčijimo“ sąlygų, kuriomis tos įmonės įsipareigojo nereikšti jokio ieškinio, kuriuo būtų ginčijamas minėtų patentų galiojimas arba siekiama, kad būtų pripažinta, jog patentų pažeidimo nebuvo, arba jį atsiimti.

23      Mainais už tai Servier įsipareigojo, viena vertus, nereikšti minėtoms įmonėms ieškinių dėl patentų pažeidimo ir, kita vertus, kompensuoti joms išlaidas, kurių galėjo būti patirta dėl pagal Servier patentais saugomus procesus gaminamo perindoprilio versijos kūrimo programos nutraukimo. Kompensuojant šias išlaidas turėjo būti atlikti du mokėjimai: vienas Niche, o kitas Matrix – po 11,8 mln. svarų sterlingų (GBP). Šie susitarimai, be kita ko, apėmė visas Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybes, kuriose galiojo patentai 339, 340, 341 ir 947.

24      Pagal trečiąjį taip pat 2005 m. vasario 8 d. sudarytą susitarimą Niche įsipareigojo perduoti Biogaran leidimų pateikti rinkai tris vaistus, išskyrus perindoprilį, dokumentų rinkinius ir Prancūzijoje gautą leidimą pateikti rinkai vieną iš šių trijų vaistų (toliau – Biogaran susitarimas). Už tai Biogaran turėjo sumokėti Niche 2,5 mln. GBP sumą, kuri nebūtų grąžinta, net jeigu Biogaran negautų šių leidimų pateikti rinkai.

2.      „Teva“ susitarimas

25      2005 m. rugpjūčio 9 d. Servier High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division (Patents court) (Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas), Kanclerio skyrius (Patentų kolegija)) pareiškė ieškinį dėl patento 947 pripažinimo negaliojančiu. Tos bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus priimtas sprendimas, kuriuo užbaigiama su šio patento atšaukimu susijusi procedūra EPT.

26      2006 m. birželio 13 d. Servier ir Teva UK Limited sudarė susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo (toliau – Teva susitarimas). Šio susitarimo, kuris apėmė tik Jungtinę Karalystę, galiojimo trukmė buvo treji metai ir ji galėjo būti pratęsta papildomam dvejų metų laikotarpiui. Pagal minėtą susitarimą Teva įsipareigojo pirkti tik iš Servier perindoprilį, skirtą platinti Jungtinėje Karalystėje. Be šios išimtinio tiekimo sąlygos, tame susitarime taip pat buvo patentų 339, 340, 341 ir 947, kurių savininkė Servier, neginčijimo sąlyga ir neprekiavimo sąlyga, kurios taikymo sritis buvo Jungtinės Karalystės teritorija. Pagal pastarąją sąlygą Teva turėjo šioje buvusioje valstybėje narėje negaminti jokios formos generinio perindoprilio, kuriuo, Servier nuomone, pažeidžiami jos patentai, ar juo neprekiauti. Už tai Servier sumokėjo Teva 5 mln. GBP.

27      Be to, Teva sutartyje buvo sąlyga dėl fiksuotos išmokos. Pagal šią sąlygą, jei nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. Servier negalėtų tiekti perindoprilio Teva, ji privalėtų mokėti jai 500 000 GBP dydžio mėnesinę fiksuotą išmoką, taigi Teva neturėtų teisės į teisinę gynybą Servier atžvilgiu ar teisės nutraukti Teva susitarimą.

28      Kadangi 2006 m. rugpjūčio 1 d. Servier netiekė perindoprilio Teva, remdamasi Teva susitarimu ji sumokėjo jai 5,5 mln. GBP dydžio fiksuotą išmoką, taigi bendra pagal Teva susitarimą atliktų mokėjimų suma sudarė 10,5 mln. GBP.

29      2007 m. vasario 23 d. Servier ir Teva sudarė Teva susitarimo priedą. Nors šiame pakeitime buvo patvirtinta išimtinio tiekimo sąlyga, jame buvo numatyta, kad Teva galės pradėti platinti Servier perindoprilį pastarosios bendrovės nustatytą dieną, patento 947 atšaukimo ar galiojimo pabaigos dieną arba dieną, nuo kurios Apotex pradės platinti generinę perindoprilio versiją Jungtinėje Karalystėje.

3.      „Krka“ susitarimai

30      2006 m. spalio 3 d. High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division (patents court) (Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas), Kanclerio skyrius (Patentų kolegija)), nagrinėdamas ieškinius dėl patentų 340 ir 947 pažeidimo, nustatė laikiną draudimą Krka ir atmetė prašymą dėl sumarinio proceso, kuriuo Krka, pareikšdama priešpriešinį ieškinį, ginčijo patento 947 galiojimą.

31      Priėmus šį sprendimą ir 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimą, Servier ir Krka sudarė tris susitarimus (toliau – Krka susitarimai). 2006 m. spalio 27 d. jos sudarė susitarimą dėl taikaus ginčų dėl patentų 340 ir 947 sprendimo bei licencinę sutartį, o 2007 m. sausio 5 d. – perleidimo ir licencinę sutartį.

32      Pagal šį susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo Servier atsiėmė Krka pareikštus ieškinius dėl šių patentų pažeidimo, o Krka atsisakė ginčyti minėtų patentų galiojimą visame pasaulyje ir prekiauti generine perindoprilio versija, pažeidžiančia patentą 947.

33      Licencine sutartimi Servier suteikė Krka išimtinę ir neatšaukiamą patento 947 licenciją Čekijos Respublikoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje. Už tai Krka turėjo sumokėti Servier 3 % grynos jos pardavimų visose šiose teritorijose sumos dydžio mokestį.

34      Pagal perleidimo ir licencinę sutartį Krka perleido Servier dvi patentų paraiškas, susijusias su perindopriliu. Už šį perleidimą Servier sumokėjo Krka 30 mln. EUR.

4.      „Lupin“ susitarimas

35      2006 m. spalio 18 d. Lupin kreipėsi į High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division (patents court) (Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas), Kanclerio skyrius (Patentų kolegija)), pareikšdama ieškinį dėl patento 947 negaliojimo ir pripažinimo, kad šis patentas nebuvo pažeistas dėl generinės perindoprilio versijos, kuria ji ketino prekiauti Jungtinėje Karalystėje.

36      2007 m. sausio 30 d. Servier ir Lupin užbaigė šį ginčą ir tarp jų vykusią procedūrą EPT, susijusią su patentu 947, sudariusios susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo (toliau – Lupin susitarimas).

37      Šiame susitarime buvo vadinamoji „neginčijimo“ sąlyga, pagal kurią Lupin įsipareigojo neginčyti Servier patentų, susijusių su perindopriliu. Jame taip pat buvo vadinamoji „neprekiavimo“ sąlyga. Pagal pastarąją sąlygą Lupin įsipareigojo nepardavinėti „perindoprilio erbumino <...> ir bet kurios jo druskos“ generinės versijos. Iš skundžiamo sprendimo 54 punkto matyti, kad „[v]is dėlto Lupin turėjo teisę prekiauti Servier tiekiamais produktais arba savo perindopriliu šalyse, kurių rinkose Servier leido prekiauti generiniu perindopriliu; arba pasibaigus visų Servier atitinkamų patentų galiojimo laikui – šalyse, kuriose tretieji asmenys tiekė rinkai generinį perindoprilį ir kuriose Servier nepateikė prašymo dėl draudimo juo prekiauti“. Šios neginčijimo ir neprekiavimo sąlygos buvo taikomos visų EEE valstybių narių teritorijose.

38      Lupin susitarime taip pat buvo perleidimo ir licencijavimo sąlyga, pagal kurią Lupin perleido Servier intelektinės nuosavybės teises, kurias apima trys patentų paraiškos, susijusios su perindoprilio paruošimo procesais, t. y. teises, kurias Servier įsipareigojo licencijuoti Lupin. Už šį perleidimą Servier sumokėjo Lupin 40 mln. EUR.

39      Galiausiai Lupin susitarime buvo numatyta, kad Servier ir Lupin imsis „visų protingų priemonių“, kad sudarytų tiekimo susitarimą, pagal kurį Servier tieks perindoprilį Lupin.

III. Ginčijamas sprendimas

40      2014 m. liepos 9 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą. Komisija nusprendė, viena vertus, kad Niche, Matrix, Teva, Krka ir Lupin susitarimai yra konkurencijos ribojimas dėl tikslo ir dėl poveikio. Todėl šiuos susitarimus ji kvalifikavo kaip SESV 101 straipsnio pažeidimus. Kita vertus, Komisija nusprendė, jog minėtų susitarimų sudarymas kartu su kitais veiksmais, pavyzdžiui, tuo, kad Servier įsigijo su perindoprilio veikliąja medžiaga susijusias technologijas, yra Servier strategija, kuria siekta pavėlinti generinių versijų patekimą į šio vaisto rinką, kurioje ši įmonė užėmė dominuojančią padėtį. Komisija nusprendė, kad dėl šio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi padarytas SESV 102 straipsnio pažeidimas.

41      To sprendimo 1–5 straipsniuose Komisija konstatavo, kad Servier pažeidė SESV 101 straipsnį, kai dalyvavo Niche, Matrix, Teva, Krka ir Lupin susitarimuose. Konkrečiai kalbant, minėto sprendimo 1 ir 2 straipsniuose Komisija pažymėjo, kad tiek Niche susitarimas, tiek Matrix susitarimas buvo pažeidimas, apimantis visas valstybes, kurios to sprendimo priėmimo dieną buvo Europos Sąjungos narės, išskyrus Italiją ir Kroatiją; kad šie pažeidimai prasidėjo 2005 m. vasario 8 d., išskyrus kiek tai susiję su Latvija, kurioje jie prasidėjo 2005 m. liepos 1 d., Bulgarija ir Rumunija, kuriose jie prasidėjo 2007 m. sausio 1 d., ir Malta, kurioje jie prasidėjo 2007 m. kovo 1 d.; ir kad tie pažeidimai baigėsi 2008 m. rugsėjo 15 d., išskyrus kiek tai susiję su Jungtine Karalyste, kurioje jie baigėsi 2007 m. liepos 6 d., ir Nyderlandus, kuriuose jie baigėsi 2007 m. gruodžio 12 d.

42      Ginčijamo sprendimo 3 straipsnyje Komisija konstatavo, kad dėl Teva susitarimo padarytas pažeidimas, apimantis Jungtinę Karalystę, kuris prasidėjo 2006 m. birželio 13 d. ir baigėsi 2007 m. liepos 6 d.

43      Ginčijamo sprendimo 5 straipsnyje Komisija konstatavo, kad dėl Lupin susitarimo padarytas pažeidimas, apimantis visas tuometines Sąjungos valstybes nares, išskyrus Kroatiją. Komisija nurodė, kad šis pažeidimas prasidėjo 2007 m. sausio 30 d., išskyrus kiek tai susiję su Malta, kurioje jis prasidėjo 2007 m. kovo 1 d., Italija, kurioje jis prasidėjo 2009 m. vasario 13 d.; kad pažeidimas baigėsi 2009 m. gegužės 6 d., išskyrus kiek tai susiję su Jungtine Karalyste, kurioje jis baigėsi 2007 m. liepos 6 d., Nyderlandais, kuriuose jis baigėsi 2007 m. gruodžio 12 d., ir Prancūzija, kurioje jis baigėsi 2008 m. rugsėjo 16 d.

44      Ginčijamo sprendimo 7 straipsnio 1–5 dalyse Komisija nustatė bendrą baudų, skirtų Servier už SESV 101 straipsnio pažeidimus, sumą – 289 727 200 EUR, iš kurių 131 532 600 EUR už dalyvavimą Niche susitarime, 79 121 700 EUR už dalyvavimą Matrix susitarime, 4 309 000 EUR už dalyvavimą Teva susitarime, 37 661 800 EUR už dalyvavimą Krka susitarimuose ir 37 102 100 EUR už dalyvavimą Lupin susitarime.

IV.    Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

45      2014 m. rugsėjo 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Servier ieškinį, juo ji pirmiausia prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, o nepatenkinus šio reikalavimo – sumažinti tuo sprendimu skirtą baudą.

46      2015 m. vasario 2 d. pateiktu aktu European Federation of Pharmaceutical Industries and Associations (EFPIA) paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Servier reikalavimų. 2015 m. spalio 14 d. nutartimi Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkas patenkino šį prašymą.

47      Ieškinyje pirmojoje instancijoje Servier nurodė 17 pagrindų pagrįsti reikalavimus panaikinti ginčijamą sprendimą.

48      Kiek tai susiję su SESV 101 straipsnio pažeidimais, Bendrasis Teismas pripažino pagrįstais pagrindus, pateiktus dėl pažeidimo, padaryto dėl Krka susitarimų, konstatavimo. Jis atmetė pagrindus, susijusius su Niche, Matrix, Teva ir Lupin susitarimų (toliau – ginčijami susitarimai) neteisėtumu. Jis atmetė subsidiariai Servier pateiktus reikalavimus panaikinti arba sumažinti baudas, skirtas jai už dalyvavimą Niche, Teva ir Lupin susitarimuose. Tačiau jis sumažino Servier už dalyvavimą Matrix susitarime skirtą baudą iki 55 385 190 EUR.

V.      Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai

49      2019 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo šį Servier pateiktą apeliacinį skundą.

50      2019 m. gegužės 22 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo aktą, juo Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2019 m. birželio 16 d. sprendimu Teisingumo Teismo pirmininkas šį prašymą patenkino.

51      Teisingumo Teismas paprašė šalių iki 2021 m. spalio 4 d. pateikti pastabas raštu dėl 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt. (C‑307/18, EU:C:2020:52) bei 2021 m. kovo 25 d. sprendimų Lundbeck / Komisija (C‑591/16 P, EU:C:2021:243), Sun Pharmaceutical Industries ir Ranbaxy (UK) / Komisija (C‑586/16 P, EU:C:2021:241), Generics (UK) / Komisija (C‑588/16 P, EU:C:2021:242), Arrow Group ir Arrow Generics / Komisija (C‑601/16 P, EU:C:2021:244) ir Xellia Pharmaceuticals ir Alpharma / Komisija (C‑611/16 P, EU:C:2021:245). Servier, Komisija ir Jungtinė Karalystė šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.

52      Apeliaciniu skundu Servier Teisingumo Teismo prašo:

–        visų pirma panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 4–6 punktus,

–        panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio b punktą, 2 straipsnio b punktą, 3 straipsnio b punktą ir 5 straipsnio b punktą ir dėl tos priežasties ginčijamo sprendimo 7 straipsnio 1 dalies b punktą, 7 straipsnio 2 dalies b punktą, 7 straipsnio 3 dalies b punktą ir 7 straipsnio 5 dalies b punktą arba, to nepadarius, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl ginčijamų susitarimų poveikio,

–        nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 4 ir 5 punktus, kiek juose patvirtinamos ginčijamame sprendime padarytos išvados dėl atskirų pažeidimų buvimo ir kumuliacinių baudų už Niche ir Matrix susitarimus, ir dėl tos priežasties to sprendimo 1 straipsnio b punktą, 2 straipsnio b punktą, 7 straipsnio 1 dalies b punktą ir 7 straipsnio 2 dalies b punktą,

–        nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 4 ir 5 punktus bei ginčijamo sprendimo 7 straipsnio 1 dalies b punktą, 7 straipsnio 2 dalies b punktą, 7 straipsnio 3 dalies b punktą ir 7 straipsnio 5 dalies b punktą, atsižvelgiant į pagrindą dėl principo, pagal kurį nėra nusikaltimų ir bausmių be įstatymo, ir proporcingumo principo pažeidimo nustatant baudos dydį,

–        panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktą bei ginčijamo sprendimo 5 straipsnio b punktą ir 7 straipsnio 5 dalies b punktą, atsižvelgiant į pagrindą dėl įtariamo pažeidimo trukmės ir baudos už Servier ir Lupin sudarytą susitarimą apskaičiavimo, ir dėl tos priežasties nustatyti baudos dydį naudojantis neribota jurisdikcija ir

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

53      Komisija Teisingumo Teismo prašo:

–        atmesti apeliacinį skundą ir

–        priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas, patirtas Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme.

54      EFPIA Teisingumo Teismo prašo:

–        panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 4–6 punktus,

–        panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio b punktą, 2 straipsnio b punktą, 3 straipsnio b punktą ir 5 straipsnio b punktą ir dėl tos priežasties jo 7 straipsnio 1 dalies b punktą, 7 straipsnio 2 dalies b punktą, 7 straipsnio 3 dalies b punktą ir 7 straipsnio 5 dalies b punktą arba, to nepadarius, grąžinti bylą Bendrajam Teismui,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi apeliacinėje ir pirmojoje instancijose išlaidas.

55      Jungtinė Karalystė Teisingumo Teismo prašo patenkinti Komisijos reikalavimus.

VI.    Dėl apeliacinio skundo

56      Grįsdama apeliacinį skundą Servier nurodo septynis pagrindus. Pirmasis susijęs su teisės klaidomis dėl konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvokos, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį. Antrasis pagrindas grindžiamas teisės klaidomis dėl potencialios generinių vaistų gamintojų konkurencijos su Servier. Trečiasis–penktasis pagrindai susiję su Bendrojo Teismo išvadomis dėl Niche, Matrix, Teva ir Lupin susitarimų. Subsidiariai pateikdama šeštąjį pagrindą Servier nurodo teisės klaidas dėl Niche ir Matrix susitarimų kvalifikavimo kaip atskirų pažeidimų. Subsidiariai pateikdama septintąjį pagrindą Servier teigia, kad buvo pažeistas principas, pagal kurį nėra nusikaltimų ir bausmių be įstatymo, ir proporcingumo principas, kiek tai susiję su jai pagal SESV 101 straipsnį skirtomis baudomis.

A.      Pirminės pastabos dėl priimtinumo

57      Kadangi Komisija ginčija tam tikrų apeliacinio skundo pagrindų ir argumentų priimtinumą ir priekaištauja Servier, be kita ko, nenurodžius skundžiamo sprendimo motyvų, su kuriais jie susiję, suformulavus bendro pobūdžio teiginius, nesusijusius su ginčijamame ir skundžiamame sprendimuose nurodytais priekaištais ir motyvais, pakartojus kai kuriuos savo argumentus pirmojoje instancijoje, tačiau nepaaiškinus, kaip jie įrodo Bendrojo Teismo padarytas teisės klaidas, ir ginčijus pastarojo teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, pirmiausia reikia priminti Teisingumo Teismo apeliaciniame procese vykdomos teisminės kontrolės ribas.

58      Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, jog iš SESV 256 straipsnio 1 dalies ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos matyti, kad apeliacinis skundas paduodamas tik teisės klausimais, todėl tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas nustatyti ir vertinti turinčias reikšmės bylai faktines aplinkybes ir įrodymus (2019 m. liepos 10 d. Sprendimo VG / Komisija, C‑19/18 P, EU:C:2019:578, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

59      Vis dėlto Bendrajam Teismui konstatavus ar įvertinus faktus, Teisingumo Teismas yra kompetentingas įgyvendinti savo kontrolę, jei Bendrasis Teismas kvalifikavo jų teisinį pobūdį ir jais remdamasis padarė teisines išvadas. Teisingumo Teismo jurisdikcija atlikti kontrolę, be kita ko, apima klausimą, ar vertindamas faktines aplinkybes Bendrasis Teismas taikė teisingus teisinius kriterijus (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 2 d. Sprendimo Komisija / Italija ir kt., C‑425/19 P, EU:C:2021:154, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

60      Be to, reikia priminti, kad argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir jų vertinimu ginčijamame sprendime, apeliacinio skundo stadijoje yra priimtini, jeigu teigiama, kad Bendrasis Teismas padarė išvadas, kurių faktinis netikslumas išplaukia iš bylos medžiagos, arba iškraipė jam pateiktus įrodymus (2007 m. sausio 18 d. Sprendimo PKK ir KNK / Taryba, C‑229/05 P, EU:C:2007:32, 35 punktas).

61      Iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos dokumentų, nesant reikalo iš naujo vertinti faktų ir įrodymų (2021 m. sausio 28 d. Sprendimo Qualcomm ir Qualcomm Europe / Komisija, C‑466/19 P, EU:C:2021:76, 43 punktas). Nors toks iškraipymas gali būti dokumento aiškinimas, prieštaraujantis jo turiniui, tas iškraipymas turi akivaizdžiai išplaukti iš bylos medžiagos ir reikšti, kad Bendrasis Teismas akivaizdžiai viršijo protingo tų įrodymų vertinimo ribas. Šiuo aspektu nepakanka įrodyti, kad dokumentas galėtų būti aiškinamas kitaip, nei jį aiškino Bendrasis Teismas (2019 m. spalio 17 d. Sprendimo Alcogroup ir Alcodis / Komisija, C‑403/18 P, EU:C:2019:870, 64 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

62      Galiausiai reikia priminti, jog iš SESV 256 straipsnio, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos bei Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punkto ir 169 straipsnio 2 dalies matyti, kad apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos ginčijamos sprendimo ar nutarties, kuriuos prašoma panaikinti, dalys ir šį prašymą konkrečiai pagrindžiantys teisiniai argumentai (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Mallis ir kt. / Komisija ir ECB, C‑105/15 P–C‑109/15 P, EU:C:2016:702, EU:C:2016:702, 33 ir 34 punktus). Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją apeliacinis skundas, kuriame tik pakartojami Bendrajame Teisme jau pateikti pagrindai ir argumentai, neatitinka šio reikalavimo. Toks apeliacinis skundas yra vien prašymas iš naujo išnagrinėti Bendrajame Teisme pareikštą ieškinį, o tai nepatenka į Teisingumo Teismo jurisdikciją (2022 m. kovo 24 d. Sprendimo Hermann Albers / Komisija, C‑656/20 P, EU:C:2022:222, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

63      Vis dėlto, jeigu apeliantas ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas išaiškino ar taikė Sąjungos teisę, pirmojoje instancijoje išnagrinėti teisės klausimai apeliaciniame procese gali būti keliami iš naujo. Jeigu apeliantas negalėtų apeliacinio skundo grįsti Bendrajame Teisme pateiktais pagrindais ir argumentais, apeliacinis procesas netektų dalies prasmės (2022 m. kovo 24 d. Sprendimo Hermann Albers / Komisija, C‑656/20 P, EU:C:2022:222, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

B.      Dėl pirmojo ir antrojo pagrindų, susijusių su konkurencijos ribojimo dėl tikslo ir potencialios konkurencijos sąvokų vertinimo kriterijais

64      Nurodydama pirmąjį ir antrąjį pagrindus Servier tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, kai aiškino ir taikė konkurencijos ribojimo dėl tikslo ir potencialios konkurencijos sąvokas.

1.      Dėl priimtinumo

65      Komisija teigia, kad pirmasis ir antrasis pagrindai yra iš dalies nepriimtini. Ši institucija kritikuoja dalies Servier argumentų bendrą ir abstraktų pobūdį, nes ši nepakankamai tiksliai išdėstė ginčijamus skundžiamo sprendimo motyvus ir nurodytas teisės klaidas. Be to, Servier tik pakartojo pirmojoje instancijoje pateiktus argumentus, nepaaiškindama, kokias teisės klaidas padarė Bendrasis Teismas, kai atmetė šiuos argumentus. Vadinasi, pirmasis ir antrasis pagrindai priimtini tik tiek, kiek Servier argumentai susiję su konkrečiu prieštaravimu dėl Niche, Matrix, Teva ar Lupin susitarimų, kiek juos pateikiant tiksliai nurodytas kritikuojamas skundžiamo sprendimo motyvas ir išdėstyta tariamai Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida.

66      Nagrinėjamu atveju pirmuoju ir antruoju Servier nurodytais pagrindais iš tiesų siekiama bendrai ir abstrakčiai ginčyti teisinių kriterijų, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas nusprendė ginčijamus susitarimus kvalifikuoti kaip konkurencijos ribojimą dėl tikslo, pagrįstumą. Be to, tiesa, kad pateikiant šiuos pagrindus apeliaciniame skunde sistemingai tiksliai nenurodomi kritikuojami skundžiamo sprendimo punktai ar teisiniai argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad yra teisės klaidų, ir tik kartais pakartojami pirmojoje instancijoje pateikti argumentai.

67      Vis dėlto, kaip aiškiai pripažįsta Komisija, šie argumentai, nepaisant jų bendro pobūdžio, sutampa su argumentais, kuriuos Servier konkrečiai pateikė dėl kiekvieno iš ginčijamų susitarimų, nurodydama apeliacinio skundo trečiąjį–šeštąjį pagrindus, ir juos papildo. Dėl to, kad Servier nusprendė savo teisinius argumentus dėl ginčijamų susitarimų neteisėtumo padalyti į dvi dalis, kurių viena yra bendra ir reikšminga nagrinėjant visus šiuos susitarimus, o kita – konkreti, susijusi su kiekvienu iš šių susitarimų atskirai, jie netampa nepriimtini atsižvelgiant į šio sprendimo 58–63 punktuose nurodytus principus. Iš tiesų iš siejamų visų šių pagrindų matyti, kad iš apeliacinio skundo galima pakankamai tiksliai nustatyti tiek Servier ginčijamus skundžiamo sprendimo punktus, tiek teisinius argumentus, kuriais grindžiama jos kritika.

68      Kadangi pirmasis ir antrasis apeliacinio skundo pagrindai yra pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad Komisija galėtų gintis, o Teisingumo Teismas – vykdyti teisminę kontrolę, šie pagrindai yra priimtini. Dėl kitų Komisijos konkrečiai nurodytų nepriimtinumo pagrindų Teisingumo Teismas nuspręs nagrinėdamas trečiąjį–šeštąjį apeliacinio skundo pagrindus.

2.      Dėl esmės

a)      Pirminės pastabos

69      Reikia priminti, kad pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį su vidaus rinka nesuderinami ir draudžiami pripažįstami visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje.

70      Taigi tam, kad įmonių elgesys patektų į SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatyto principinio draudimo taikymo sritį, jis turi atskleisti jų slaptą susitarimą, t. y. įmonių susitarimą, įmonių asociacijos sprendimą ar suderintus veiksmus (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

71      Pastarasis reikalavimas reiškia, kad, kalbant apie įmonių, veikiančių tuo pačiu gamybos ar platinimo grandinės lygiu, horizontalaus bendradarbiavimo susitarimus, minėtą slaptą susitarimą turi būti sudariusios įmonės, kurios, jei ne faktiškai, tai bent potencialiai konkuruoja (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 32 punktas).

72      Be to, remiantis pačia tos nuostatos formuluote būtina įrodyti arba tai, kad tais veiksmais siekiama trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją, arba tai, kad tie veiksmai turi tokį poveikį (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 158 punktas). Iš to matyti, kad šioje nuostatoje, kaip ją aiškina Teisingumo Teismas, aiškiai atskiriama sąvoka „ribojimas dėl tikslo“ ir sąvoka „ribojimas dėl poveikio“, nes kiekvienai iš jų taikomos skirtingos įrodinėjimo taisyklės (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 62 punktas).

73      Taigi, kalbant apie veiksmus, kvalifikuojamus kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo, nereikia nustatyti ir juo labiau įrodyti jų poveikio konkurencijai, nes patirtis rodo, kad tokie veiksmai lemia gamybos mažėjimą ir kainų didėjimą, o tai lemia netinkamą išteklių paskirstymą, visų pirma pakenkiant vartotojams (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 19 d. Sprendimo Dole Food ir Dole Fresh Fruit Europe / Komisija, C‑286/13 P, EU:C:2015:184, 115 punktą ir 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 159 punktą).

74      Priešingai, kai nenustatytas susitarimo, įmonių asociacijos sprendimo ar suderintų veiksmų antikonkurencinis tikslas, reikia išnagrinėti jų poveikį, kad būtų įrodyta, jog konkurencija iš tikrųjų buvo reikšmingai trukdoma, ribojama arba iškraipoma (šiuo klausimu žr. 2015 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Maxima Latvija, C‑345/14, EU:C:2015:784, 17 punktą).

75      Šis atskyrimas susijęs su tuo, kad tam tikros įmonių veiksmų koordinavimo formos vien dėl savo pobūdžio gali būti laikomos kenkiančiomis normaliai konkurencijai (2008 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Beef Industry Development Society ir Barry Brothers, C‑209/07, EU:C:2008:643, 17 punktas ir 2013 m. kovo 14 d. Sprendimo Allianz Hungária Biztosító ir kt., C‑32/11, EU:C:2013:160, 35 punktas). Konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvoka turi būti aiškinama siaurai ir gali būti taikoma tik tam tikriems įmonių susitarimams, kurie patys, atsižvelgiant į jų nuostatų turinį, jais siekiamus tikslus ir teisinį bei ekonominį jų kontekstą, yra pakankamai žalingi konkurencijai, kad būtų galima teigti, kad jų poveikio tyrimas nereikalingas (šiuo klausimu žr. 2015 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Maxima Latvija, C‑345/14, EU:C:2015:784, 20 punktą ir 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 161 bei 162 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

76      Šiuo atžvilgiu, kiek tai susiję su aptariamų veiksmų ekonominiu ir teisiniu kontekstais, reikia atsižvelgti į nagrinėjamų prekių ar paslaugų pobūdį, taip pat į realias nagrinėjamų sektorių ar rinkų veikimo sąlygas ir struktūrą. Atvirkščiai, visiškai nereikia nagrinėti ir juo labiau įrodinėti tų veiksmų poveikio konkurencijai, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra realus, ar potencialus, neigiamas ar teigiamas (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 166 punktas).

77      Kiek tai susiję su nagrinėjamais veiksmais siekiamais tikslais, reikia nustatyti objektyvius tikslus, kuriuos tais veiksmais konkurencijos atžvilgiu siekiama įgyvendinti. Atvirkščiai, aplinkybė, kad dalyvaujančios įmonės veikė neturėdamos ketinimo trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją, ir tai, kad jos siekė tam tikrų teisėtų objektyvių tikslų, neturi lemiamos reikšmės SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymui (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 167 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

78      Įgyvendinant pirma nurodytus principus slaptų veiksmų, kurie pasireiškia horizontaliųjų įmonių bendradarbiavimo susitarimų, kaip antai ginčijamų susitarimų, forma, atžvilgiu pirmuoju etapu reikia nustatyti, ar šie veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip konkurencijos ribojimas, kurį vykdo konkuruojančios (net jei ši konkurencija yra tik potenciali) įmonės. Jei taip yra, antruoju etapu reikia patikrinti, ar tie veiksmai, atsižvelgiant į jų ekonominius požymius, gali būti kvalifikuojami kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo.

79      Kalbant apie pirmąjį šios analizės etapą, pažymėtina, jog Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad konkrečiomis vaisto rinkos atvėrimo generinių vaistų gamintojams aplinkybėmis, siekiant įvertinti, ar vienas iš šių gamintojų, nors ir nesantis rinkoje, potencialiai konkuruoja su šioje rinkoje veikiančiu originalių vaistų gamintoju, reikia nustatyti, ar yra realių ir konkrečių galimybių pirmajam gamintojui patekti į tą rinką ir konkuruoti su antruoju gamintoju (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

80      Taigi reikia įvertinti, pirma, ar tokių susitarimų sudarymo dieną generinių vaistų gamintojas buvo atlikęs pakankamus parengiamuosius veiksmus, suteikiančius galimybę patekti į atitinkamą rinką per tokį terminą, kad net kilo konkurencinis spaudimas originalių vaistų gamintojui. Tokie veiksmai leidžia įrodyti tvirto generinių vaistų gamintojo apsisprendimo ir jo pajėgumo įeiti į vaisto, kurio sudėtyje yra viešai pradėtos naudoti veikliosios medžiagos, rinką buvimą, netgi kai esama gamybos proceso patentų, priklausančių originalių vaistų gamintojui. Antra, reikia patikrinti, ar toks generinių vaistų gamintojas, įeidamas į rinką, susiduria, ar ne su neįveikiamomis kliūtimis įeiti į rinką (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 43–45 punktus).

81      Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad patentai, saugantys originalų vaistą ar vieną iš jo gamybos procesų, neginčijamai yra ekonominio ir teisinio konteksto, kuriam būdingi konkurenciniai santykiai tarp tokių patentų savininkų ir generinių vaistų gamintojų, dalis. Vis dėlto patentu suteikiamų teisių vertinimas neturi reikšti patento galios ar tikimybės, kad patento savininko ir generinių vaistų gamintojo ginčas gali baigtis išvada, jog patentas galioja ir buvo pažeistas, nagrinėjimo. Šis vertinimas veikiau turi būti siejamas su klausimu, ar, nepaisant šio patento egzistavimo, generinių vaistų gamintojas turi realių ir konkrečių galimybių patekti į rinką reikšmingu metu (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 50 punktas).

82      Be to, potencialią generinių vaistų gamintojo ir originalių vaistų gamintojo konkurenciją gali patvirtinti papildomos aplinkybės, kaip antai susitarimo tarp jų sudarymas, kai generinių vaistų gamintojas nevykdė veiklos atitinkamoje rinkoje, arba tam tikros vertės perdavimas šiam gamintojui už įsipareigojimą atidėti savo atėjimą į rinką (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 54–56 punktus).

83      Antruoju minėtos analizės etapu siekiant nustatyti, ar generinių vaistų patekimo į rinką atidėjimas dėl susitarimo dėl taikaus ginčo dėl patentų sprendimo, originalių vaistų gamintojui už tai perduodant tam tikrą vertę šių vaistų generinės versijos gamintojui, turi būti laikomas slaptais veiksmais, kurie yra konkurencijos ribojimas dėl tikslo, pirmiausia reikia išnagrinėti, ar šis vertės perdavimas gali būti visiškai pateisinamas būtinybe kompensuoti su šiuo ginču susijusias išlaidas ar nepatogumus, kaip antai pastarojo gamintojo konsultantų išlaidas ir atlyginimą, arba būtinybe atlyginti už faktinį ir patvirtintą jo prekių tiekimą ar paslaugų teikimą originalių vaistų gamintojui. Jei taip nėra, reikia patikrinti, ar šis perdavimas paaiškinamas tik šių vaistų gamintojų komerciniu interesu nekonkuruoti pranašumais. Atliekant šį nagrinėjimą kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar perduotos vertės grynasis teigiamas balansas buvo pakankamai didelis, kad generinių vaistų gamintojas būtų iš tikrųjų paskatintas atsisakyti įeiti į atitinkamą rinką, taigi ir nekonkuruoti savo pranašumais su originalių vaistų gamintoju, nereikalaujant, kad grynasis teigiamas balansas būtinai būtų didesnis už pelną, kurį generinių vaistų gamintojas būtų gavęs, jeigu būtų laimėjęs bylą dėl patentų (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 84–94 punktus).

84      Šiuo klausimu reikia priminti, kad patento galiojimo ir apimties ginčijimas yra normalios konkurencijos sektoriuose, kuriuose esama išimtinių teisių į technologijas, dalis, todėl susitarimai dėl taikaus ginčų sprendimo, kuriais generinių vaistų gamintojas, galintis įeiti į rinką, bent jau laikinai pripažįsta originalių vaistų gamintojo turimo patento galiojimą ir įsipareigoja jo neginčyti bei neiti į šią rinką, gali riboti konkurenciją (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 81 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

85      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia patikrinti, ar Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė dėl Servier argumentų, visų pirma pateiktų nurodant ieškinio pirmojoje instancijoje ketvirtąjį pagrindą, susijusį su teisės klaidomis apibrėžiant teisinius kriterijus, taikytinus ginčijamų susitarimų tikslo ir poveikio analizei SESV 101 straipsnio požiūriu, ir dėl konkrečiau išplėtotų argumentų dėl šių kriterijų taikymo kiekvienam iš šių susitarimų.

86      Taigi, nustačius, kad yra su galima konkurencija susijusių elementų, dėl kurių nurodant apeliacinio skundo antrąjį pagrindą pateikta bendro pobūdžio kritika, antruoju tos pačios analizės etapu reikia patikrinti, ar Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai konstatavo, kad ginčijamais susitarimais buvo ribojama konkurencija dėl tikslo, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį. Be to, reikia patikrinti, ar šiame kontekste Bendrasis Teismas išnagrinėjo šių susitarimų tikslus, konkrečiai – klausimą, ar Servier atliktas vertės perdavimas generinių vaistų gamintojams buvo pakankamai didelis, kad šie gamintojai būtų paskatinti, nors ir laikinai, atsisakyti įeiti į perindoprilio rinką.

87      Taip pat reikia įsitikinti, kad Bendrasis Teismas prireikus atsižvelgė į atitinkamų įmonių ketinimus, siekdamas patikrinti, ar jie, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmesniame šio sprendimo punkte, atitinka jo atliktą objektyvių tikslų, kurių šios įmonės siekė konkurencijos atžvilgiu, analizę, tačiau reikia pažymėti, jog pagal šio sprendimo 77 punkte nurodytą jurisprudenciją aplinkybė, kad minėtos įmonės veikė neturėdamos ketinimo trukdyti konkurencijai, ją riboti ar iškraipyti, ir tai, kad jos siekė tam tikrų teisėtų tikslų, neturi lemiamos reikšmės SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymui. Vienintelis svarbus veiksnys yra šių veiksmų ekonominės žalos tinkamam konkurencijos veikimui atitinkamoje rinkoje laipsnio vertinimas. Šis vertinimas turi būti pagrįstas objektyviais kriterijais, prireikus išsamiai išanalizavus tuos veiksmus, jų tikslus bei ekonominį ir teisinį kontekstą (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 84 bei 85 punktus ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Lundbeck / Komisija, C‑591/16 P, EU:C:2021:243, 131 punktą).

88      Taigi, siekiant nustatyti, ar slapti veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo, reikia išnagrinėti jų turinį, istoriją, ekonominį ir teisinį kontekstą, visų pirma rinkos, kurioje konkrečiai pasireikš jų poveikis, specifinius ypatumus. Tai, kad susitarimo, skirti įgyvendinti šiuos veiksmus, sąlygose neatskleidžiamas antikonkurencinis tikslas, savaime neturi lemiamos reikšmės (šiuo klausimu žr. 1983 m. lapkričio 8 d. Sprendimo IAZ International Belgium ir kt. / Komisija, 96/82–102/82, 104/82, 105/82, 108/82 ir 110/82, EU:C:1983:310, 23–25 punktus ir 1984 m. kovo 28 d. Sprendimo Compagnie royale asturienne des mines ir Rheinzink / Komisija, 29/83 ir 30/83, EU:C:1984:130, 26 punktą).

89      Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo dalyje, susijusioje su Komisijos tariamai padarytomis teisės klaidomis dėl konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvokos, Bendrasis Teismas pirmiausia to sprendimo 219–307 punktuose bendrai išnagrinėjo kriterijus, pagal kuriuos galima nuspręsti, kad susitarimai dėl taikaus ginčų dėl patentų sprendimo patenka į šią sąvoką, paskui minėto sprendimo 316–386 punktuose išdėstė potencialios konkurencijos vertinimo kriterijus. Taip jis pakeitė tvarką, pagal kurią iš principo reikia nagrinėti šiuos du aspektus, nurodytus šio sprendimo 78 punkte, nes nebūtina nagrinėti klausimo, ar susitarimais siekiama riboti konkurenciją, jei atitinkamos įmonės tarpusavyje nekonkuruoja. Vis dėlto šis pakeitimas savaime neturi įtakos šių dviejų aspektų analizės, kurią Bendrasis Teismas atliko šioje byloje, pagrįstumui. Iš tiesų, kai paskui Bendrasis Teismas ėmėsi konkrečiai spręsti dėl pirmojoje instancijoje pateiktų ieškinio pagrindų, susijusių su ginčijamų susitarimų neteisėtumu atsižvelgiant į SESV 101 straipsnį, jis laikėsi šios tvarkos, nes prieš analizuodamas šių susitarimų kvalifikavimą kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo sistemingai išnagrinėjo klausimą dėl potencialios konkurencijos santykio tarp jų šalių buvimo.

90      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kadangi antrasis pagrindas susijęs su potencialios konkurencijos kriterijais, pirmiausia reikia priimti sprendimą dėl šio pagrindo, paskui išnagrinėti pirmąjį pagrindą, susijusį su konkurencijos ribojimo dėl tikslo kvalifikavimo kriterijais.

b)      Dėl potencialios konkurencijos kriterijų (antrasis pagrindas)

1)      Šalių argumentai

91      Nurodydama antrąjį pagrindą, kurį sudaro trys dalys, Servier teigia, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas pernelyg plačia potencialios konkurencijos sąvokos samprata ir jame perkeliama Komisijai tenkanti įrodinėjimo pareiga. Pirmiausia ji teigia, jog remiantis vien tuo, kad sudarytas susitarimas dėl taikaus ginčų dėl patentų sprendimo, negalima daryti išvados, kad egzistuoja potenciali šio susitarimo šalių konkurencija. Be to, skundžiamo sprendimo 386 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog tam, kad būtų nustatytas potencialios konkurencijos santykio buvimas, pakanka, kad Komisija, nesant priešingų įrodymų apie techninius, reguliavimo, komercinius ar finansinius sunkumus, surinktų neprieštaringų įrodymų visumą, patvirtinančią veiksmus, kuriais siekta gaminti atitinkamą produktą ir juo prekiauti per pakankamai trumpą laikotarpį, kad būtų padarytas poveikis atitinkamoje rinkoje veikiančiam ūkio subjektui. Dėl šio vertinimo Bendrasis Teismas padarė tris teisės klaidas.

92      Antrojo pagrindo pirmoje dalyje Servier tvirtina, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į patentų keliamas kliūtis. Skundžiamo sprendimo 384, 444 ir 728 punktuose jis konstatavo, kad, nesant galutinio valdžios institucijos sprendimo dėl pažeidimo veiksmų egzistavimo ir patento galiojimo, į šalių vertinimą dėl galimybės, kad ieškinys bus patenkintas, galima atsižvelgti tik kaip į šalių ketinimą. Taigi Bendrasis Teismas atmetė tikimybę, kad prieš priimant tokį sprendimą gali būti atsižvelgta į tai, kaip šalys suvokia patento galiojimą, siekiant nustatyti, ar generinių vaistų gamintojai buvo pajėgūs įeiti į atitinkamą rinką. Kadangi iš esmės susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo gali būti sudarytas tik prieš priimant tokį sprendimą, Bendrasis Teismas taip iškėlė sąlygą, kurios neįmanoma įvykdyti ir kuri yra netinkama ginčų dėl farmacijos patentų kontekste. Be to, Servier priekaištauja Bendrajam Teismui skundžiamo sprendimo 366, 367, 591 ir 592 punktuose atmetus galimybę šiame kontekste atsižvelgti į teismo draudimus dėl jų laikinojo pobūdžio.

93      Servier teigimu, net nesant tokio sprendimo generinių vaistų gamintojo pajėgumas įeiti į rinką gali būti kvestionuojamas dėl patento egzistavimo, jei tas patentas suvokiamas kaip pakankamai stiprus, kad atgrasytų šį gamintoją nuo vadinamojo „rizikingo“ įėjimo į rinką, atsižvelgiant į tai, kad originalių vaistų gamintojas gali pareikšti ieškinį dėl patento pažeidimo. Šiuo klausimu Servier pažymi, jog Bendrasis Teismas aiškiai konstatavo tokį atgrasomąjį poveikį, kurį lėmė tai, kaip Krka suvokė patento 947 galiojimą. Taigi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, dėl kurios gali būti paneigtas Niche, Matrix, Teva ir Lupin priskyrimas prie potencialių Servier konkurentų.

94      Antrojo pagrindo antroje dalyje Servier teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 386 punkte konstatavo, kad įrodymų visumos, patvirtinančios paprastus veiksmus, kuriais siekta gaminti generinį vaistą, kurio sėkmės galimybės trumpuoju laikotarpiu nėra žinomos, ir juo prekiauti, pakanka įrodyti realų ir konkretų pajėgumą įeiti į rinką. Servier teigimu, tokie veiksmai daugiausia patvirtina norą įeiti į rinką, tačiau jų nepakanka, kad, esant labai didelėms kliūtims įeiti į rinką, būtų įrodyta konkreti tikimybė tai padaryti pakankamai greitai, kuri priklausytų nuo generinio vaisto kūrimo etapo ir šio vaisto gamintojo pajėgumo gauti leidimą pateikti rinkai. Tokiomis aplinkybėmis to sprendimo 340 punkte Bendrasis Teismas negalėjo atmesti galimybės, kad dėl generinių vaistų gamintojų patirto vėlavimo per įėjimo į rinką procesą gali būti pakenkta jų pajėgumui patekti į šią rinką. Be to, Servier nurodo kelias klaidas, susijusias su potencialios konkurencijos vertinimu, kiek tai susiję su ginčijamais susitarimais.

95      Antrojo pagrindo trečioje dalyje Servier, palaikoma EFPIA, priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis nusprendė, jog tam, kad paneigtų Komisijos nurodytus potencialios konkurencijos santykių buvimo požymius, už ginčijamame sprendime konstatuotus pažeidimus atsakingos įmonės turėjo įrodyti, kad naujų rinkos dalyvių atėjimui į rinką kilo neįveikiamų kliūčių. Taip Bendrasis Teismas perkėlė Komisijai tenkančią įrodinėjimo pareigą ir nurodė šioms įmonėms pateikti neįmanomų įrodymų (probatio diabolica). Siekdama paneigti potencialios konkurencijos buvimo požymius Servier mano, jog pakanka įrodyti, kad Komisijos teiginiai yra abejotini ar klaidingi.

96      Be to, skundžiamo sprendimo 386 punkte Bendrasis Teismas, nepažeisdamas gero administravimo principo, negalėjo nustatyti pareigos įrodyti, kad generinių vaistų gamintojams kilo neįveikiamų kliūčių, nes, šių įmonių teigimu, tik šie gamintojai turi reikšmingos informacijos šiuo klausimu. Atsisakiusi pasinaudoti tyrimo įgaliojimais, kad surinktų šią informaciją, Komisija pažeidė gero administravimo principą.

97      Komisija, palaikoma Jungtinės Karalystės, ginčija šiuos argumentus.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

98      Dėk kriterijų, kuriais remiantis galima konstatuoti potencialios konkurencijos santykio tarp dviejų įmonių buvimą, skundžiamo sprendimo 318–321 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad potencialus konkurentas yra tas, kuris turi realių ir konkrečių galimybių patekti į atitinkamą rinką. Šio teismo teigimu, tokia išvada turi būti grindžiama dviem kriterijais, t. y. viena vertus, pajėgumu ir, kita vertus, ketinimu patekti į šią rinką, pažymint, kad pirmasis iš šių kriterijų yra esminis. Be to, to sprendimo 334–341 punktuose jis konstatavo, jog tam, kad įmonė galėtų būti pripažinta potencialia konkurente, jos įėjimas į minėtą rinką turi vykti pakankamai greitai, kad galėtų daryti įtaką ir konkurencinį spaudimą toje rinkoje veikiančioms įmonėms.

99      Skundžiamo sprendimo 342–348 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad potencialios konkurencijos buvimo įrodymas gali būti paremtas rinkoje veikiančių įmonių suvokimu apie konkurencinę grėsmę, kylančią dėl naujo dalyvio atėjimo į šią rinką. Šiuo klausimu remdamasis savo jurisprudencija jis pažymėjo, kad šių įmonių susitarimo sudarymas gali būti šio suvokimo požymis, galintis patvirtinti potencialios konkurencijos buvimą.

100    Jeigu remiantis šiais kriterijais galima nustatyti, kad generinių vaistų gamintojai turi realių ir konkrečių galimybių įeiti į rinką, tokią išvadą, Bendrojo Teismo teigimu, dėl skundžiamo sprendimo 319–324 punktuose nurodytų priežasčių gali paneigti tai, kad yra kliūčių įeiti į rinką, kaip antai patentai ar pareiga gauti leidimą pateikti rinkai, tik jeigu šios kliūtys yra neįveikiamos.

101    To sprendimo 355–368 ir 384 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad, nesant galutinio teismo sprendimo, kuriuo konstatuojamas patento pažeidimas, galiojančio patento buvimas netrukdo vykti potencialiai konkurencijai. Iš tiesų, Bendrojo Teismo teigimu, patento suteikiama išimtinė teisė netrukdo generinių vaistų gamintojams imtis veiksmų, kad galėtų įeiti į originalaus vaisto rinką pasibaigus šio patento galiojimui, ir taip daryti konkurencinį spaudimą minėto patento savininkui prieš šio galiojimo pabaigą.

102    Konkrečiai kalbant, minėto sprendimo 359–361 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad nors patentui nuo jo įregistravimo taikoma galiojimo prezumpcija, patento pažeidimas nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas teismine tvarka. Be to, pagal šią jurisprudenciją, nesant patento pažeidimo konstatavimo, jo pripažinimas galiojančiu, kaip antai išplaukiantis iš 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimo, nepašalina potencialios konkurencijos galimybės.

103    Skundžiamo sprendimo 358 punkte Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad teisės aktai, susiję su leidimų pateikti rinkai vaistus išdavimu, nėra neįveikiama kliūtis potencialios konkurencijos egzistavimui, nes pagal šiuos teisės aktus kompetentingos valdžios institucijos gali suteikti tokį leidimą dėl generinio vaisto, net jei referencinis vaistas saugomas patentu.

104    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, priešingai, nei teigia Servier, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos ir nusprendė taip, kad būtų laikomasi to, kas nurodyta šio sprendimo 79–82 punktuose, kai išdėstė kriterijus, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog egzistuoja potencialios konkurencijos santykis tarp originalių vaistų gamintojo ir generinių vaistų gamintojo. Iš tiesų Bendrojo Teismo taikyti kriterijai iš esmės atitinka Teisingumo Teismo nustatytus 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt. (C‑307/18, EU:C:2020:52) 36–57 punktuose.

105    Konkrečiai dėl skundžiamo sprendimo 318 punkte nurodytų dviejų kriterijų, susijusių su pajėgumu ir ketinimu įeiti į atitinkamą rinką, reikia konstatuoti, kad jie atitinka Teisingumo Teismo taikytus, be kita ko, 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., (C‑307/18, EU:C:2020:52) 44 punkte, susijusius su generinių vaistų gamintojo tvirtu apsisprendimu ir pajėgumu įeiti į vaisto, kurio sudėtyje yra viešai pradėtos naudoti veikliosios medžiagos, rinką net ir tada, kai originalių vaistų gamintojas turi gamybos proceso patentus.

106    Dėl nurodant antrąjį pagrindą pirmiausia pateikto priekaišto pažymėtina, jog iš tiesų, kaip iš esmės teigia Servier, negalima daryti išvados, kad egzistuoja potencialios konkurencijos santykis tarp dviejų tuo pačiu gamybos grandinės lygiu veikiančių įmonių, iš kurių viena nevykdo veiklos rinkoje, remiantis vien tuo, kad šios įmonės sudarė susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo. Vis dėlto tokio susitarimo sudarymas yra rimtas konkurencinio santykio tarp minėtų įmonių buvimo požymis (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, kai grįsdamas išvadą, kad Servier ir aptariamų generinių vaistų gamintojai potencialiai konkuravo, rėmėsi pačių ginčijamų susitarimų egzistavimu.

107    Kalbant apie antrojo pagrindo pirmą dalį, pažymėtina, kad Servier nepagrįstai teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai atsisakė pripažinti, kad gali būti atsižvelgta į tai, kaip generinių vaistų gamintojas suvokia patento, kurio galiojimas nebuvo galutinai įrodytas teismine tvarka, galią, siekiant nustatyti, ar generinių vaistų gamintojai buvo pajėgūs įeiti į rinką.

108    Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas, be kita ko, skundžiamo sprendimo 384, 444 ir 728 punktuose, nenusprendė, kad tai, kaip generinių vaistų gamintojas suvokia patento, kurio galiojimas nebuvo galutinai įrodytas teismine tvarka, neturi jokios reikšmės vertinant potencialios konkurencijos santykio tarp Servier ir generinių vaistų gamintojų buvimą. Tačiau jis konstatavo, kad nors šis suvokimas gali būti reikšmingas nustatant, ar toks gamintojas ketino įeiti į atitinkamą rinką, jis neatlieka jokio vaidmens nustatant jo pajėgumą į ją įeiti.

109    Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pats patentas, kuriuo saugomas viešai pradėtos naudoti veikliosios medžiagos gamybos procesas, negali būti laikomas neįveikiama kliūtimi ir nekliudo atitinkamo originalių vaistų gamintojo „potencialiu klientu“ pripažinti generinių vaistų gamintojo, kuris iš tikrųjų yra tvirtai apsisprendęs ir yra pajėgus įeiti į rinką ir kuris savo veiksmais parodo, kad yra pasirengęs ginčyti šio patento galiojimą ir prisiimti riziką, jog jam įėjus į rinką šio patento savininkas gali pareikšti jam ieškinį dėl patento pažeidimo (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 46 punktas).

110    Reikia konstatuoti, kad pateikiant šio sprendimo 108 punkte apibendrintus Bendrojo Teismo motyvus nepadaryta jokios teisės klaidos dėl šios ir šio sprendimo 81 punkte nurodytos jurisprudencijos. Iš minėtos jurisprudencijos, be kita ko, matyti, kad nors tai neabejotinai yra reikšmingo konteksto dalis, patento, kuriuo saugomas originalus vaistas ar vienas iš jo gamybos procesų ir kurio galiojimas nebuvo galutinai įrodytas teismine tvarka, buvimas, taigi juo labiau tai, kaip generinių vaistų gamintojas gali suvokti tokio patento galią, savaime nėra lemiamas vertinant galimą potencialios konkurencijos santykį tarp šio gamintojo ir šio patento savininko.

111    Be to, nors generinių vaistų gamintojo suvokimas apie patento galią, kuris matyti ne iš jo paties teiginių, o iš to laiko ir patikimų įrodymų, yra vienas iš tokių svarbių veiksnių, kaip parengiamieji veiksmai siekiant įeiti į rinką, vertinant šio gamintojo ketinimus, taigi ir jo galimą tvirtą apsisprendimą į ją įeiti, šis suvokimas, kuris iš esmės yra subjektyvus, iš principo neturi reikšmės vertinant tokio gamintojo pajėgumą faktiškai įeiti į rinką ar objektyvų neįveikiamų tokio įėjimo kliūčių buvimą.

112    Dėl Servier argumento, kuriuo ši priekaištauja Bendrajam Teismui atmetus nacionalinio teismo nustatytų laikinų draudimų generinių vaistų gamintojui patekti į vaisto, kurio sudėtyje yra viešai pradėtos naudoti veikliosios medžiagos, rinką reikšmingumą, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas jau yra pabrėžęs santykinę tokių draudimų svarbą vertinant potencialios konkurencijos santykio tarp tokio gamintojo ir patento savininko buvimą, nes tai yra laikina priemonė, neturinti jokios įtakos ieškinio dėl patento pažeidimo pagrįstumui (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 53 punktas). Be to, priešingai, nei teigia Servier, Bendrasis Teismas neatmetė galimybės atsižvelgti į tokius laikinus draudimus skundžiamo sprendimo 366, 367, 591 ir 592 punktuose, o tik remdamasis šia jurisprudencija nusprendė, kad jų nustatymas ir juo labiau vien tokio nustatymo rizika savaime negalėjo leisti paneigti tokio gamintojo, kaip potencialaus konkurento, statuso.

113    Vis dėlto Servier teigia, kad skundžiamo sprendimo motyvai, susiję su generinių vaistų gamintojo suvokimui apie patento galią teiktina svarba, yra prieštaringi. Ji pažymi, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 93 punkte, Bendrasis Teismas iš esmės pripažino, jog dėl to, kad Krka pripažino patento 947 galiojimą, su šiuo generinių vaistų gamintoju sudaryti susitarimai negali būti kvalifikuojami kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo, nors dėl ginčijamų susitarimų jis nusprendė priešingai.

114    Vis dėlto pakanka konstatuoti, jog, be kita ko, iš šią dieną paskelbto sprendimo byloje Komisija / Servier ir kt. (C‑176/19 P) 304 punkto matyti, kad Bendrojo Teismo padarytos teisės klaidos turi įtakos visiems skundžiamo sprendimo 943–1032 punktuose išdėstytiems motyvams, susijusiems su susitarimų dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinių sutarčių, sudarytų su Krka, kvalifikavimu kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo. Konkrečiai kalbant, iš šios dienos sprendimo byloje Komisija / Servier ir kt. (C‑176/19 P) 294 ir 295 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas Servier ir Krka inkriminuojamų neteisėtų veiksmų kvalifikavimą kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo patikrino remdamasis klaidingais kriterijais, į kuriuos atsižvelgdamas jis suteikė lemiamą svarbą tam, kad Krka pripažino patento 947 galiojimą, nors ši aplinkybė savaime nebuvo lemiama.

115    Kadangi Komisijos apeliacinis skundas byloje C‑176/19 P buvo iš dalies patenkintas, Teisingumo Teismas panaikino skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriuo Bendrasis Teismas panaikino ginčijamo sprendimo 4 straipsnį, kur konstatuota, kad Krka susitarimais buvo pažeistas SESV 101 straipsnis. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą Teisingumo Teismas visų pirma priėmė galutinį sprendimą dėl Servier ieškinio byloje T‑691/14 devintojo pagrindo pirmos dalies.

116    Dėl šios dienos sprendimo byloje Komisija / Servier ir kt. (C‑176/19 P) 427–440 punktuose nurodytų priežasčių Teisingumo Teismas atmetė argumentus, kuriais Servier ginčijo potencialios Krka konkurencijos egzistavimą. To sprendimo 441 punkte Teisingumo Teismas atmetė priekaištą, kurį pateikdama Servier tvirtino, kad, be kita ko, dėl 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimo Krka nebebuvo pajėgi įeiti į pagrindines Servier rinkas ir tvirtai apsisprendusi tai padaryti, taigi nebebuvo potencialios konkurencijos šaltinis. Iš tiesų Teisingumo Teismas galutinai nusprendė, kad šis priekaištas yra nepagrįstas, be kita ko, atsižvelgiant į šio sprendimo 81 ir 109 punktuose nurodytą jurisprudenciją.

117    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad šio apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmoje dalyje Servier nurodytas motyvų prieštaringumas grindžiamas skundžiamo sprendimo motyvais, kuriuos Teisingumo Teismas galutinai pripažino nepagrįstais. Kadangi nėra nurodyto prieštaringumo, reikia atmesti Servier priekaištą, susijusį su motyvų prieštaringumu, todėl ir antrojo pagrindo pirmą dalį.

118    Kalbant apie antrojo pagrindo antrą dalį, pažymėtina, jog, priešingai, nei teigia Servier, į tai, kad buvo imtasi administracinių veiksmų gauti leidimą pateikti rinkai generinį vaistą, gali būti atsižvelgta siekiant įrodyti, kad šio vaisto gamintojas turėjo realių ir konkrečių galimybių patekti į originalaus vaisto rinką. Iš tiesų, remiantis tuo, kas nurodyta šio sprendimo 80 punkte, tokio pobūdžio veiksmai yra reikšmingi siekiant įrodyti tiek tokio gamintojo tvirtą apsisprendimą, tiek pajėgumą įeiti į šią rinką.

119    Servier taip pat tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 340 punkte atsisakė pripažinti, kad dėl generinių vaistų gamintojo patirto vėlavimo per įėjimo į rinką procesą gali būti pakenkta jo pajėgumui patekti į tą rinką.

120    Vis dėlto, kaip iš esmės matyti iš šio 340 punkto ir kaip išvados 103 punkte iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, dėl tokio vėlavimo atsiradusio įėjimo į rinką atidėjimo savaime nepakanka, kad būtų paneigtas generinių vaistų gamintojo, kaip potencialaus konkurento, statusas, be kita ko, jeigu jis imasi veiksmų pašalinti šį vėlavimą nulėmusius sunkumus. Iš tiesų šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar šis generinių vaistų gamintojas dėl savo tvirto apsisprendimo ir pajėgumo įeiti į rinką toliau daro konkurencinį spaudimą originalių vaistų gamintojui. Kaip matyti iš šio sprendimo 80 punkto, siekiant patikrinti, ar šios sąlygos įvykdytos, reikia įvertinti, ar minėtas generinių vaistų gamintojas buvo atlikęs pakankamus parengiamuosius veiksmus, suteikiančius galimybę patekti į rinką per tokį terminą, kad net kilo konkurencinis spaudimas originalių vaistų gamintojui, tačiau, kaip jau yra nurodęs Teisingumo Teismas, nesvarbu, ar šie veiksmai iš tikrųjų bus baigti pageidaujamu laiku arba sėkmingi (2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Lundbeck / Komisija, C‑591/16 P, EU:C:2021:243, 84 punktas).

121    Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 340 punkte nusprendė, jog ginčijamame sprendime Komisija galėjo konstatuoti, kad „vien generinių vaistų bendrovių galimo delsimo įeiti į rinką savaime nepakako, siekiant paneigti jų, kaip potencialių konkurenčių, statusą, nes jos toliau darė tokį spaudimą dėl savo pajėgumo įeiti į rinką“.

122    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta.

123    Kalbant apie antrojo pagrindo trečią dalį, pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia Servier, skundžiamo sprendimo 386 punkte Bendrasis Teismas neperkėlė įrodinėjimo pareigos. Šiame 386 punkte Bendrasis Teismas tik konstatavo, kad, nesant priešingų įrodymų apie techninius, reguliavimo, komercinius ar finansinius sunkumus, Komisija gali nustatyti generinių vaistų gamintojų pajėgumą ir ketinimą įeiti į rinką, taigi ir jų realias ir konkrečias galimybes tai padaryti, jeigu surenka neprieštaringų įrodymų visumą, patvirtinančią bent jau veiksmus, kuriais siekta gaminti atitinkamą vaistą ir juo prekiauti per pakankamai trumpą laikotarpį, kad būtų padarytas poveikis originalių vaistų gamintojui. Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją atsakomybės už konkurencijos taisyklių pažeidimą srityje dėl faktinių aplinkybių, kuriomis remiasi viena šalis, kitai šaliai gali tekti pateikti paaiškinimų ar pateisinimų, o to nepadarius, galima daryti išvadą, kad įrodinėjimo pareiga buvo įvykdyta (2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Knauf Gips / Komisija, C‑407/08 P, EU:C:2010:389, 80 punktas ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Lundbeck / Komisija, C‑591/16 P, EU:C:2021:243, 79 punktas).

124    Pagal šią jurisprudenciją, jei Komisijai, remiantis nuoseklių įrodymų visuma ir atsižvelgiant į galimus priešingus įrodymus, apie kuriuos ji iš tikrųjų sužinojo atlikdama tyrimą, per kurį ieško kaltės ir nekaltumo įrodymų, be kita ko, susijusių su galimomis kliūtimis įeiti į rinką, pavyksta nustatyti potencialios dviejų įmonių konkurencijos buvimą, šios įmonės turi tai paneigti, pateikdamos priešingų įrodymų; tai jos gali padaryti per administracinę procedūrą arba pirmą kartą, pareikšdamos ieškinį Bendrajame Teisme (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Galp Energía España ir kt. / Komisija, C‑603/13 P, EU:C:2016:38, 72 punktą). Tokia pareiga nėra nei nepagrįstas įrodinėjimo pareigos perkėlimas, nei probatio diabolica, nes atitinkamoms įmonėms pakanka pateikti įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, t. y. esamus techninius, reguliavimo, komercinius ar finansinius sunkumus, kurie, kaip jos teigia, yra neįveikiamos kliūtys vienai iš jų įeiti į rinką. Pateikus tokių įrodymų, Komisija turi patikrinti, ar jie paneigia jos analizę, susijusią su potencialios konkurencijos buvimu.

125    Jei, atvirkščiai, Komisija turėtų pateikti paneigiančių įrodymų, kad tokių sunkumų, taigi ir jokių neįveikiamų kliūčių vienai iš atitinkamų įmonių įeiti į rinką, nėra, tokia įrodinėjimo pareiga šiai institucijai būtų probatio diabolica. Be to, skundžiamo sprendimo 386 punkte Bendrasis Teismas teisingai pažymėjo, kad potencialios konkurencijos buvimo įrodymai dažnai yra atitinkamų įmonių vidaus duomenys ir jos yra geresnėje padėtyje juos surinkti.

126    Taip pat negalima teigti, jog šio sprendimo 124 punkte aprašyta įrodinėjimo pareiga yra gero administravimo principo pažeidimas dėl to, kad taip būtų reikalaujama, kad gindamasis originalių vaistų gamintojas pateiktų įrodymų, kurių turi ne jis, o generinių vaistų gamintojai. Iš tiesų pateikiant šį priekaištą nepaisoma teisės susipažinti su bylos medžiaga konkurencijos bylose, kurios tikslas – sudaryti sąlygas prieštaravimo pareiškimo adresatams jau per administracinę procedūrą susipažinti su Komisijos byloje esančiais įrodymais, kad jie galėtų apsiginti. Teisė susipažinti su byla reiškia, kad Komisija atitinkamai įmonei suteikia galimybę išnagrinėti visus tyrimo medžiagoje esančius dokumentus, kurie gali būti svarbūs jos gynybai. Tai taikytina ir kaltę patvirtinantiems, ir ją paneigiantiems dokumentams, išskyrus kitų įmonių verslo paslaptis, Komisijos vidaus dokumentus ir kitą konfidencialią informaciją (2020 m. gegužės 14 d. Sprendimo NKT Verwaltungs ir NKT / Komisija, C‑607/18 P, EU:C:2020:385, 261 bei 262 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). Taigi visi duomenys, apie kuriuos Komisija žino administracinės procedūros etape, įskaitant tuos, kuriuos pateikė generinių vaistų gamintojai ir kurie potencialiai paneigia kaltę, turi būti byloje, su kuria originalių vaistų gamintojas iš principo gali susipažinti, todėl šis gamintojas turi galimybę nustatyti galimas šiems generinių vaistų gamintojams kylančias neįveikiamas kliūtis, jeigu jų yra, ir jomis remtis per administracinę procedūrą arba Bendrajame Teisme.

127    Vadinasi, reikia atmesti antrojo pagrindo trečią dalį, taigi ir visą antrąjį pagrindą.

c)      Dėl kriterijų, susijusių su kvalifikavimu kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo (pirmasis pagrindas)

1)      Šalių argumentai

128    Pirmajame pagrinde Servier ginčija kriterijus, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijami susitarimai yra konkurencijos ribojimas dėl tikslo. Šį pagrindą sudaro trys dalys.

129    Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje Servier tvirtina, kad, remiantis generalinio advokato N. Wahl išvada byloje CB / Komisija (C‑67/13 P, EU:C:2014:1958, 56 punktas), konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvoka, kuri turi būti aiškinama siaurai, apima tik tokį elgesį, kurio žalingas pobūdis, atsižvelgiant į įgytą patirtį ir ekonomikos mokslą, yra pripažintas ir įmanomas nesunkiai nustatyti.

130    Servier teigimu, ginčijamo sprendimo priėmimo dieną šios patirties nebuvo. Iš tiesų, nesant ankstesnių šios institucijos ar Sąjungos teismų sprendimų, ši byla buvo susijusi su tuo metu dar nenagrinėtu atveju. Šiuo klausimu Servier tvirtina, kad 2008 m. lapkričio 20 d. Sprendimas Beef Industry Development Society ir Barry Brothers (C‑209/07, EU:C:2008:643) nėra reikšmingas, nes nesusijęs su susitarimu dėl taikaus ginčų dėl farmacijos patentų sprendimo. Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, dėl kurio buvo priimtas 2020 m. sausio 30 d. Sprendimas Generics (UK) ir kt. (C‑307/18, EU:C:2020:52), matyti, kad tokios rūšies susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo kvalifikavimas kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo tebėra neaiškus ir diskutuotinas. Ši byla taip pat skiriasi nuo bylos, kurioje priimtas 2021 m. kovo 25 d. Sprendimas Lundbeck / Komisija (C‑591/16 P, EU:C:2021:243), t. y. vėliau, nei klostėsi šios bylos faktinės aplinkybės, ir kurioje nagrinėtais susitarimais iš tikrųjų nebuvo siekiama išspręsti ginčo.

131    Be to, Servier ginčija tai, kad jai inkriminuotus SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimus galima lengvai nustatyti. Komisija, Bendrasis Teismas, Jungtinių Amerikos Valstijų teismų jurisprudencija ir iki ginčijamo sprendimo priėmimo galiojusi doktrina pripažįsta, kad susitarimas dėl taikaus ginčų dėl farmacijos patentų sprendimo savaime nėra antikonkurencinis. Be to, Komisijai prireikė kelių šimtų puslapių, kad išdėstytų savo argumentus šiuo klausimu.

132    Pirmojo pagrindo antroje dalyje Servier, palaikoma EFPIA, priekaištauja Bendrajam Teismui nepadarius jokių išvadų iš generalinio advokato N. Wahl išvados byloje CB / Komisija (C‑67/13 P, EU:C:2014:1958) 304 punkte išdėstytos taisyklės, pagal kurią į konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvoką nepatenka susitarimai, kurie daro potencialų dvejopą poveikį rinkai arba yra būtini siekiant pagrindinio konkurencijos neribojančio tikslo.

133    Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad susitarimai, kuriais užbaigiamas ginčas dėl patento, neviršijant šio patento taikymo srities, yra teisėti ir atitinka viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju Servier nurodo, kad nors trys dešimtys  protestus dėl patento 947 pateikusių asmenų pasitraukė iš procedūros EPT po to, kai sudarė su Servier susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo, ši aplinkybė neturėjo jokio poveikio, nes ši procedūra buvo tęsiama. Be to, iš nagrinėjamų susitarimų Teva ir Lupin susitarimai galėjo turėti konkurenciją skatinantį poveikį – paankstinti patentų nepažeidžiančių generinių vaistų patekimo į rinką datą.

134    Pirmojo pagrindo trečioje dalyje Servier tvirtina, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į ginčijamų susitarimų ekonominį ir teisinį kontekstą. Skundžiamo sprendimo 272 punkte Bendrasis Teismas tik konstatavo, kad taip kvalifikuoti galima, kai, viena vertus, susitarime generinių vaistų gamintojui numatytas mokėjimas ar paskata bei neginčijimo ir neprekiavimo sąlygos ir, kita vertus, jis yra sudarytas tarp potencialios konkurencijos situacijoje esančių įmonių, o ši situacija apibrėžiama plačiai.

135    Visų pirma Servier pažymi, kad bet koks konkurento komercinę laisvę apribojantis susitarimas nebūtinai riboja konkurenciją. Toks kvalifikavimas negalimas, kai šis ribojimas yra pagalbinis teisėto susitarimo atžvilgiu, be kita ko, kiek tai susiję su susitarime dėl taikaus ginčų dėl patentų sprendimo numatytomis neginčijimo sąlygomis. Šiuo aspektu Servier remiasi 2004 m. gairių dėl technologijų perdavimo susitarimų 209 punktu.

136    Pirma, Servier tvirtina, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 269–271 punktuose konstatavo, kad dėl vadinamojo „kompensacinio“ mokėjimo, t. y. originalių vaistų gamintojo mokėjimo generinių vaistų gamintojui, kuriuo siekiama paskatinti pastarąjį gamintoją susitarti, buvimo tokį susitarimą galima kvalifikuoti kaip konkurencijos ribojimą dėl tikslo. Dėl pernelyg abstraktaus šio vertinimo pobūdžio Bendrasis Teismas neatsižvelgė į ginčijamų susitarimų ypatumus bei realų ir konkretų poveikį.

137    Nagrinėjamu atveju iš reikšmingų aplinkybių matyti, kad generinių vaistų gamintojų atėjimas į perindoprilio rinką buvo pavėlintas ne dėl ginčijamų susitarimų, bet dėl patento 947. Visi generinių vaistų gamintojai, kurie pateikė protestus dėl šio patento, buvo priversti laukti to patento galiojimo pabaigos, kad įeitų į šią rinką.

138    Šiuo klausimu Servier pabrėžia, jog Bendrasis Teismas, atsižvelgęs į Krka susitarimų poveikį ir į tai, kad ši įmonė pripažino patento 947 galiojimą, nusprendė, kad šie susitarimai nėra SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Taigi jis patvirtino, kad neginčijimo ir neprekiavimo sąlygos nėra iš esmės žalingos konkurencijai.

139    Antra, Servier tvirtina, kad, priešingai, nei matyti iš skundžiamo sprendimo 267 punkto, kompensacinis mokėjimas savaime nėra antikonkurencinis ir jį galima paaiškinti atitinkamo patento galia. Iš tiesų stiprus patentas skatina generinių vaistų gamintojus susitarti. Pagal 1986 m. vasario 25 d. Sprendime Windsurfing International / Komisija (193/83, EU:C:1986:75, 26 punktas) suformuotą jurisprudenciją Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į tokią objektyvią aplinkybę. Nagrinėjamu atveju patento 947 galia buvo pripažinta 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendime ir High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division (patents court) (Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas), Kanclerio skyrius (Patentų kolegija)), kuris nustatė laikinus draudimus Apotex ir Krka, o į tai, beje, Bendrasis Teismas atsižvelgė skundžiamo sprendimo 971 punkte, kai nusprendė, kad tai buvo viena iš aplinkybių, pastūmėjusių sudaryti Krka susitarimus.

140    Skundžiamo sprendimo 280 punkte tvirtindamas, jog galima daryti prielaidą, kad susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo tikslas yra antikonkurencinis, kai šis mokėjimas viršija išlaidas, susijusias su taikiu ginčų dėl patentų sprendimu, ir Komisija neprivalo įrodyti, kad jos atitinka bent generinių vaistų gamintojo numatomą gauti pelną, Bendrasis Teismas rėmėsi plačia konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvokos samprata. Dėl tokios plačios sampratos ne tik nukrypstama nuo jurisprudencijoje pripažintų principų, bet ir Komisija atleidžiama nuo pareigos įrodyti jos įtariamą pažeidimą.

141    Komisija, palaikoma Jungtinės Karalystės, ginčija šiuos argumentus.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

142    Kalbant apie kriterijus, pagal kuriuos susitarimas dėl taikaus ginčų dėl patentų sprendimo kvalifikuojamas kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo, pažymėtina, jog grįsdama pirmojo pagrindo tris dalis, kurias reikia nagrinėti kartu, Servier iš esmės tvirtina, kad taip gali būti kvalifikuojami tik tie susitarimai, kurių žalingas poveikis yra pripažintas ir įmanomas nesunkiai nustatyti. Šis kvalifikavimas netaikomas susitarimams, kurių potencialus poveikis rinkai yra dvejopas arba kurie yra būtini siekiant pagrindinio konkurencijos neribojančio tikslo. Nepritaikęs šių kriterijų Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų.

143    Pirmiausia reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 69–77 punktuose nurodytus kriterijus, kuriais remiantis įmonių susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, šie argumentai turi būti atmesti.

144    Servier nepagrįstai tvirtina, jog toks kvalifikavimas negalimas visų pirma dėl to, kad nėra su tokiais susitarimais susijusios ankstesnės Komisijos sprendimų praktikos. Iš tiesų visiškai nereikalaujama, kad Komisija jau būtų skyrusi sankciją už tokios pat rūšies susitarimus, kad juos būtų galima laikyti ribojančiais konkurenciją dėl tikslo, net jeigu jie sudaryti konkrečiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, įgyvendinant intelektinės nuosavybės teises. Svarbios yra tik šių susitarimų savybės, iš kurių galima spręsti apie ypatingą žalą konkurencijai, jei reikia atlikus išsamią šių susitarimų, jų tikslų bei ekonominio ir teisinio konteksto analizę (2021 m. kovo 25 d. sprendimų Sun Pharmaceutical Industries ir Ranbaxy (UK) / Komisija, C‑586/16 P, EU:C:2021:241, 85–87 punktai ir Lundbeck / Komisija, C‑591/16 P, EU:C:2021:243, 130 ir 131 punktai).

145    Be to, Servier negali priekaištauti Bendrajam Teismui, kad šis neatsižvelgė į teigiamą arba bent dvejopą poveikį konkurencijai, kurį, jos nuomone, galėjo sukelti ginčijami susitarimai, nes pagal šio sprendimo 76 ir 77 punktuose nurodytą jurisprudenciją, siekiant nustatyti, ar šie susitarimai gali būti kvalifikuojami kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo, šių susitarimų poveikio analizė nebūtina ir net nesvarbi.

146    Be to, reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 219–222 punktuose Bendrasis Teismas nurodė taisykles ir principus, kurie iš esmės atitinka šio sprendimo 69–77 punktuose aprašytas taisykles ir principus. Todėl šiuose skundžiamo sprendimo punktuose nėra teisės klaidos.

147    Dėl argumentų, grindžiamų Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl pagalbinių teisėtų susitarimų ribojimų, reikia pažymėti, jog skundžiamo sprendimo 282–291 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija pagrįstai galėjo nenagrinėti, ar reikia taikyti šią jurisprudenciją.

148    Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad jei SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimo principas netaikomas tam tikram sandoriui ar veiklai dėl jų neutralumo, nes jais nėra ribojama konkurencija, šis draudimo principas taip pat netaikomas vieno ar kelių šio sandorio ar veiklos dalyvių komercinio savarankiškumo pagalbiniam apribojimui, jeigu šis apribojimas objektyviai reikalingas vykdant minėtą sandorį ar veiklą ir yra proporcingas to sandorio arba veiklos tikslams (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, C‑382/12 P, EU:C:2014:2201, 89 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

149    Kai negalima atsieti tokio pagalbinio ribojimo nuo pagrindinės operacijos ar veiklos nepakenkiant jos buvimui ir tikslams, reikia išnagrinėti šio ribojimo suderinamumą su SESV 101 straipsniu ir su pagrindinės operacijos ar veiklos, dėl kurios tas ribojimas yra pagalbinis, suderinamumu, nors, atskirai paėmus, tokiam ribojimui iš pirmo žvilgsnio gali būti taikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimo principas (2018 m. sausio 23 d. Sprendimo F. Hoffmann‑La Roche ir kt., C‑179/16, EU:C:2018:25, 70 punktas).

150    Siekiant nustatyti, ar ribojimui galima netaikyti SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo dėl to, kad tas ribojimas yra pagalbinis dėl antikonkurencinio pobūdžio neturinčios pagrindinės operacijos, reikia išnagrinėti, ar atlikti tos operacijos nebus įmanoma, nesant aptariamo ribojimo. Aplinkybė, kad ši operacija paprasčiausiai taptų sunkiau įgyvendinama ar būtų mažiau pelninga nesant aptariamo ribojimo, negali būti laikoma šiam ribojimui suteikiančia objektyvų būtinumą, kurio reikalaujama tam, kad tas ribojimas būtų laikomas „pagalbiniu“. Tokiu aiškinimu ši sąvoka būtų išplečiama ir taikoma ribojimams, kurie nėra neišvengiamai būtini vykdant pagrindinę operaciją. Toks rezultatas padarytų neigiamą įtaką SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo veiksmingumui (2018 m. sausio 23 d. Sprendimo F. Hoffmann‑La Roche ir kt., C‑179/16, EU:C:2018:25, 71 punktas).

151    Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 291 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad iš ginčijamuose susitarimuose numatytų neginčijimo ir neprekiavimo sąlygų kylantys konkurencijos ribojimai buvo grindžiami ne Servier patentų galiojimo pripažinimu, bet šios bendrovės atliktu vertės perdavimu aptariamų generinių vaistų gamintojui, kuris buvo paskata šiam gamintojui nedaryti konkurencinio spaudimo Servier. Taigi jis atmetė galimybę taikyti šio sprendimo 148 punkte nurodytą jurisprudenciją dėl to, kad ginčijami susitarimai yra konkurencijos ribojimas dėl tikslo ir negali būti kvalifikuojami kaip „neantikonkurencinio pobūdžio operacij[os]“ dėl jų tariamo neutralumo konkurencijos požiūriu. Be to, jis pažymėjo, kad neginčijimo ir neprekiavimo sąlygos gali būti pagalbinės, tik jeigu jos būtinos susitarimui dėl taikaus ginčų sprendimo, kuris grindžiamas jo šalių pripažinimu, kad atitinkamas patentas galioja, o šiuo atveju taip nebuvo. Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 291 punkte teisingai nusprendė, kad Komisija pagrįstai galėjo nenagrinėti šios jurisprudencijos, susijusios su pagalbiniais ribojimais, taikymo.

152    Skundžiamo sprendimo 296–307 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo priekaištus, kuriuos pateikdama Servier tvirtino: kadangi ginčijamų susitarimų poveikis konkurencijai dėl savo pobūdžio buvo dvejopas, šie susitarimai negalėjo būti kvalifikuojami kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo.

153    Šiomis aplinkybėmis to sprendimo 304 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija ir teismas, nagrinėdami susitarimo tikslo ribojamąjį pobūdį ir ypač atsižvelgdami į jo ekonominį ir teisinį kontekstą, negali visiškai nepaisyti potencialaus šio susitarimo poveikio, todėl susitarimai, kurie, atsižvelgiant į jų sudarymo aplinkybes, daro potencialų dvejopą poveikį rinkai, negali būti laikomi ribojančiais konkurenciją dėl tikslo.

154    Vis dėlto šis motyvas prieštarauja šio sprendimo 73, 76 ir 77 punktuose nurodytai jurisprudencijai, pagal kurią, kalbant apie veiksmus, kvalifikuojamus kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo, nereikia nustatyti ir juo labiau įrodyti jų poveikio konkurencijai, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra realus, ar potencialus, neigiamas ar teigiamas.

155    Remdamasis šia teisės klaida, skundžiamo sprendimo 305 ir 306 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė priimti sprendimą dėl Servier pateiktų priekaištų, susijusių su ginčijamų susitarimų dvejopu poveikiu, nagrinėdamas konkrečius su kiekvienu iš šių susitarimų susijusius pagrindus. Vis dėlto reikia pažymėti, kad, nedarant poveikio tolesniam Servier argumentų, pateiktų nurodant apeliacinio skundo trečiąjį–penktąjį pagrindus ir susijusių su kiekvienu iš minėtų susitarimų, nagrinėjimui, minėta teisės klaida iš esmės neturi jokios įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, nes bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas dėl kitų priežasčių atmetė visus Servier pirmojoje instancijoje pateiktus argumentus, susijusius su ginčijamų susitarimų tariamai konkurenciją skatinančiu ar dvejopu poveikiu.

156    Šiuo klausimu Servier iš esmės tvirtina, jog Bendrasis Teismas atsisakė atsižvelgti į tai, kad ginčijamais susitarimais buvo siekiama ne pakenkti konkurencijai, o užbaigti jos ginčus su generinių vaistų gamintojais, nes šie gamintojai pripažino patento 947 galią. Be to, Lupin susitarimu buvo siekiama paankstinti Lupin atėjimą į rinką, o Teva susitarimu – iš esmės tiekti Teva perindoprilį. Šiomis aplinkybėmis Servier pabrėžia, jog Bendrasis Teismas vis dėlto atsižvelgė į tai, kad Krka pripažino šio patento galiojimą, ir konstatavo, kad su šia įmone sudaryti susitarimai nėra SESV 101 straipsnio pažeidimas.

157    Vis dėlto pakanka priminti, jog nors objektyvūs tikslai, kurių siekiama susitarimais konkurencijos atžvilgiu, iš tikrųjų yra reikšmingi vertinant jų galimą antikonkurencinį tikslą, aplinkybė, kad dalyvaujančios įmonės veikė neturėdamos ketinimo trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją, ir tai, kad jos siekė tam tikrų teisėtų objektyvių tikslų, neturi lemiamos reikšmės SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymui (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 167 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taigi tai, kad komercinė strategija, pagal kurią tuo pačiu gamybos grandinės lygiu veikiančios įmonės tarpusavyje susidera dėl tokių susitarimų siekdamos užbaigti ginčą dėl patento galiojimo, yra ekonomiškai racionali šių įmonių požiūriu, visiškai neįrodo, kad šios strategijos įgyvendinimas yra pateisinamas konkurencijos teisės požiūriu.

158    Be to, Servier priekaištas, kurį pateikiant nurodytas prieštaravimas tarp Bendrojo Teismo atliktų ginčijamų susitarimų ir Krka susitarimų vertinimų, turi būti atmestas dėl šio sprendimo 114–117 punktuose išdėstytų priežasčių. Iš tiesų šios dienos sprendimo byloje Komisija / Servier ir kt. (C‑176/19 P) 442–474 punktuose Teisingumo Teismas, iš dalies patenkinęs Komisijos apeliacinį skundą, galutinai atmetė Servier argumentus, kuriais buvo ginčijamas su Krka sudarytų susitarimų dėl taikaus ginčų sprendimo ir licencinių sutarčių kvalifikavimas kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo. Nesant nurodyto prieštaravimo, šį priekaištą reikia atmesti.

159    Kalbant apie svarbą, kurią reikia teikti kompensaciniams mokėjimams siekiant susitarimus dėl taikaus ginčų dėl patentų sprendimo kvalifikuoti kaip konkurencijos ribojimą dėl tikslo, pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 256–273 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nurodė, jog aplinkybė, kad šios rūšies susitarimuose yra konkurenciją ribojančių sąlygų, kaip antai neginčijimo ir neprekiavimo sąlygų, jeigu tai siejama su kompensaciniu mokėjimu, gali lemti tokį kvalifikavimą, jei šis mokėjimas nepateisinamas kitu atlygiu nei tas, kurį sudaro generinių vaistų gamintojo įsipareigojimas atsisakyti konkuruoti su originalių vaistų gamintoju, kuris yra atitinkamo (-ų) patento (-ų) savininkas.

160    To sprendimo 277–280 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės konstatavo, kad norint nustatyti, ar ši sąlyga įvykdyta, reikia išnagrinėti, ar šiuo kompensaciniu mokėjimu siekiama kompensuoti generinių vaistų gamintojo sąnaudas, susijusias su taikiu ginčų sprendimu. Bendrasis Teismas paaiškino, kad šios sąnaudos, be kita ko, apima išlaidas, patirtas nagrinėjant ginčus, dėl kurių taikaus sprendimo sudarytas susitarimas, su sąlyga, kad šio susitarimo šalys nustatė šias išlaidas ir jos nėra neproporcingos objektyviai būtinų teismo proceso išlaidų sumai. Tačiau pagal skundžiamą sprendimą šios sąnaudos neapima nei patentą pažeidžiančių vaistų atsargų vertės, nei tyrimų ir tobulinimo išlaidų, patirtų kuriant šiuos vaistus. Į šias sąnaudas iš esmės taip pat neįtraukiamos sumos, mokėtinos kaip kompensacija pagal generinių vaistų gamintojo su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, be kita ko, už sutarties nutraukimą.

161    Šio sprendimo 139 ir 140 punktuose apibendrintais argumentais Servier ginčija šiuos motyvus ir tvirtina, kad jie reiškia, kad kompensaciniu mokėjimu laikomas bet koks mokėjimas, kuris viršija išlaidų, susijusių su taikiu ginčų sprendimu, sumą, net jei ši suma yra mažesnė už pelno, kurį generinių vaistų gamintojas galėjo gauti įėjęs į rinką, sumą.

162    Be to, Servier tvirtina, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 280 punkte nusprendė, kad kompensacija, kurią generinių vaistų gamintojui gali reikėti sumokėti tretiesiems asmenims dėl žalos, tų asmenų patirtos dėl šio gamintojo sprendimo atsisakyti prekiauti generiniu vaistu, dėl kurio kilo tas ginčas, iš principo nėra išlaidų, susijusių su ginčo dėl patentų sprendimu, dalis.

163    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją generinių vaistų gamintojas, įvertinęs galimybę laimėti bylą teisme tarp jo ir atitinkamo originalaus vaisto gamintojo, gali nuspręsti atsisakyti įeiti į atitinkamą rinką ir sudaryti su juo susitarimą dėl taikaus ginčo šioje byloje sprendimo. Toks susitarimas bet kuriuo atveju negali būti laikomas ribojimu dėl tikslo, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį. Tai, kad pagal tokį susitarimą originalių vaistų gamintojas generinių vaistų gamintojui perduoda tam tikrą vertę, nėra pakankama priežastis jo kvalifikuoti kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo, nes šis vertės perdavimas gali būti pateisinamas. Taip gali būti tuo atveju, kai generinių vaistų gamintojas iš originalių vaistų gamintojo gauna sumas, kurios iš tikrųjų yra išlaidų ar nepatogumų, susijusių su jų ginču, kompensacija arba atlyginimas už faktiškai tiektas prekes ar teiktas paslaugas originalių vaistų gamintojui (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 84–86 punktus).

164    Taigi, jei pagal susitarimą dėl taikaus generinių vaistų gamintojo ir originalių vaistų gamintojo, kuris yra patento savininkas, ginčo sprendimo dėl to patento galiojimo originalių vaistų gamintojas generinių vaistų gamintojui perduoda tam tikrą vertę, reikia patikrinti, pirma, ar teigiamas grynasis šių perduotų verčių balansas gali būti visiškai pateisinamas, kaip nurodyta pirmesniame šio sprendimo punkte, būtinybe kompensuoti su šiuo ginču susijusias išlaidas ar nepatogumus, kaip antai pastarojo gamintojo konsultantų išlaidas ir atlyginimą, arba būtinybe atlyginti už faktinį ir patvirtintą jo prekių tiekimą ar paslaugų teikimą originalių vaistų gamintojui (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 92 punktą). Taikus tokio ginčo sprendimas reiškia, kad generinių vaistų gamintojas pripažįsta atitinkamo patento galiojimą, nes atsisako jį ginčyti. Vadinasi, vadinamojo originalių vaistų gamintojo atliekamo „kompensacinio“ mokėjimo generinių vaistų gamintojui kontekste tik tokių išlaidų padengimas arba atlygis už tokias patiektas prekes ar suteiktas paslaugas gali būti laikomas suderinamu su tokiu pripažinimu, todėl pateisinamas konkurencijos požiūriu.

165    Antra, jei šis teigiamas grynasis perduotų verčių balansas nėra visiškai pateisinamas tokia būtinybe, reikia patikrinti, ar, nesant tokio pateisinimo, šios perduotos vertės paaiškinamos tik šių vaistų gamintojų komerciniu interesu nekonkuruoti pranašumais. Atliekant šį nagrinėjimą reikia nustatyti, ar minėtas balansas, įskaitant galimas pagrįstas išlaidas, buvo pakankamai didelis, kad generinių vaistų gamintojas būtų iš tikrųjų paskatintas atsisakyti įeiti į atitinkamą rinką, nereikalaujant, kad šis grynasis teigiamas balansas būtinai būtų didesnis už pelną, kurį jis būtų gavęs, jeigu būtų laimėjęs bylą dėl patentų (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 87–94 punktus).

166    Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 277–280 punktuose iš esmės konstatavo, jog tai, kad Servier padengė generinių vaistų gamintojo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant jų ginčą, kuris išspręstas taikiai, buvo pateisinama šių išlaidų „sąsaja“ su ginčo sprendimu, jeigu jos nebuvo pernelyg didelės ir todėl neproporcingos, tačiau kitos, pernelyg „nutolusios“ nuo šio ginčo ir jo sprendimo, negalėjo būti laikomos su tuo susijusiomis išlaidomis. Iš tiesų toks požiūris, kuriuo atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis galima pateisinti vadinamąjį „kompensacinį“ mokėjimą už išlaidas siekiant padaryti išvadą, kad nebuvo skatinamojo vertės perdavimo, iš esmės atitinka požiūrį, išplaukiantį iš šio sprendimo 163 ir 164 punkte nurodytos jurisprudencijos.

167    Konkrečiai dėl to, kad originalių vaistų gamintojas padengia išlaidas, susijusias su kompensacija, kurią generinių vaistų gamintojui gali tekti mokėti tretiesiems asmenims, reikia pažymėti, kad, kaip išvados 159 punkte, esančiame Niche situacijai skirtoje dalyje, tai padarė generalinė advokatė, tokio pobūdžio mokėjimas yra tiesioginė ne vaistų gamintojų noro taikiai išspręsti jų ginčus dėl patentų, bet generinių vaistų gamintojo atsisakymo įeiti į atitinkamo vaisto rinką pasekmė. Darytina išvada, jog skundžiamo sprendimo 280 punkte Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, kai iš esmės nusprendė, kad su tokia kompensacija susijusių išlaidų atlyginimas negali būti laikomas susijusiu su susitarimu dėl taikaus ginčų sprendimo, kaip antai ginčijamais susitarimais.

168    Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir, priešingai, nei teigia Servier, skundžiamo sprendimo 280 punkte Bendrasis Teismas neperkėlė įrodinėjimo pareigos. Neatsižvelgiant į šiame 280 punkte vartotas formuluotes, Bendrasis Teismas iš esmės tik konstatavo, kad išlaidos, už kurias generinių vaistų gamintojas galbūt turėjo sumokėti tretiesiems asmenims kaip kompensaciją dėl jo sprendimo atsisakyti įeiti į atitinkamą rinką, turi būti įtrauktos į generinių vaistų gamintojui perduotas vertes, kurių teigiamą grynąjį balansą reikia analizuoti, jei tas išlaidas padengė originalių vaistų gamintojas. Minėtame 280 punkte nurodęs, kad „[j]eigu susitarimo šalys nori, kad šių išlaidų sumokėjimas nebūtų kvalifikuotas kaip paskata ar kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo įrodymas, jos turi įrodyti, kad tos išlaidos susijusios su ginču ar jo sprendimu, paskui pagrįsti tą sumą“, Bendrasis Teismas teisingai taikė šio sprendimo 123 punkte nurodytas įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles.

169    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir, be kita ko, remiantis tuo, kas nurodyta šio sprendimo 155 punkte nagrinėjant trečiąjį–penktąjį pagrindus, kad skundžiamo sprendimo 304 punkte padaryta teisės klaida neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, pirmasis pagrindas turi būti atmestas.

C.      Dėl trečiojo ir šeštojo pagrindų, susijusių su Niche ir Matrix susitarimais

1.      Dėl trečiojo pagrindo

170    Nurodydama trečiąjį pagrindą Servier ginčija Bendrojo Teismo vertinimus, pateiktus dėl SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo Niche ir Matrix susitarimams. Šį pagrindą sudaro dvi dalys.

a)      Dėl pirmos dalies, susijusios su potencialia konkurencija

1)      Šalių argumentai

171    Trečiojo pagrindo pirmoje dalyje Servier tvirtina, jog konstatavęs, kad Niche ir Matrix buvo jos potencialios konkurentės, Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas.

172    Pateikdama pirmąjį priekaištą Servier teigia, kad Bendrasis Teismas neteisingai įvertino kliūtis įeiti į perindoprilio rinką, kylančias dėl Servier patentų galios.

173    Pirmiausia Servier, iš esmės pakartodama nurodant antrąjį pagrindą pateiktus argumentus, priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis skundžiamo sprendimo 444 punkte iš principo atmetė aplinkybės, kaip Niche ir Matrix galėjo suvokti šias patentų keliamas kliūtis, svarbą analizuojant jų pajėgumą įeiti į rinką ir nusprendė, kad tik teismo sprendimu konstatuoti patentų pažeidimo veiksmai galėjo būti neįveikiama kliūtis joms įeiti į rinką.

174    Be to, Bendrasis Teismas neatsižvelgė nei į aplinkybę, kad Niche klientai, konkrečiau kalbant – Sandoz, nutraukė savo susitarimus su šia įmone dėl patentų pažeidimo rizikos, nei į Matrix mėginimus sukurti patento nepažeidžiančią savo generinę perindoprilio versiją. Servier teigimu, šie aspektai yra objektyvūs požymiai, kad yra patentų keliamų kliūčių šioms įmonėms įeiti į rinką.

175    Galiausiai Bendrasis Teismas nepatikrino, ar Niche ir Matrix turėjo realią ir konkrečią galimybę per trumpą laikotarpį įeiti į rinką. Servier teigimu, Niche negalėjo greitai įveikti patentų keliamų kliūčių.

176    Papildomai Servier tvirtina, jog skundžiamo sprendimo 446 ir 447 punktuose Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, kai teigė, kad Niche savo veiksmais Servier atžvilgiu siekė „atverti kelią“ ir įeiti į perindoprilio rinką, nepaisydama patentų keliamų kliūčių. Iš tikrųjų Niche, kuri žinojo, kad jos perindoprilis pažeidžia patentą, norėjo išvengti ginčo su Servier.

177    Pateikdama antrąjį priekaištą Servier tvirtina, kad nusprendęs, jog Niche ir Matrix veiksmų pakako įrodyti, kad šios įmonės galėjo per trumpą laikotarpį įeiti į perindoprilio rinką, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų.

178    Pirma, Bendrasis Teismas supainiojo pajėgumą įeiti į rinką su ketinimu tai padaryti. Pajėgumas įeiti į rinką priklauso nuo to, ar yra patentų keliamų kliūčių. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 458 ir 476 punktų, veiksmų, kaip antai tokių, kuriais siekiama gauti leidimą pateikti rinkai, savaime nepakanka tokiam pajėgumui įrodyti. Šiuo klausimu Servier pateikia nuorodą į savo argumentus, išdėstytus antrojo pagrindo antroje dalyje ir apibendrintus šio sprendimo 94 punkte.

179    Antra, Servier teigia, jog siekdama įrodyti, kad Niche ir Matrix galėjo įeiti į perindoprilio rinką, Komisija turėjo išanalizuoti techninius, reguliavimo, patentų keliamus ir finansinius sunkumus, su kuriais susidūrė šios įmonės. Skundžiamo sprendimo 461, 462 ir 480 punktuose pateikti įrodymai patvirtina, kad Komisija nagrinėjo tik minėtų įmonių veiksmus. Nevertinęs realių ir konkrečių Niche ir Matrix galimybių įveikti technines ir reguliavimo problemas, Bendrasis Teismas neįvykdė pareigos atlikti teisminę kontrolę ir padarė teisės klaidą.

180    Pateikdama trečiąjį priekaištą Servier tvirtina, jog skundžiamo sprendimo 463, 480, 483–486, 489 ir 498 punktuose įpareigojęs ją įrodyti, kad Niche ir Matrix atėjimui į perindoprilio rinką kilo neįveikiamų kliūčių, Bendrasis Teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą, kuri pagal Reglamento Nr. 1/2003 tenka Komisijai. Šiuo klausimu Servier daro nuorodą į argumentus, išdėstytus antrojo pagrindo trečioje dalyje.

181    Pateikdama ketvirtąjį priekaištą Servier teigia, jog Bendrasis Teismas neišnagrinėjo, ar dėl Niche ir Matrix kilusių kliūčių įeiti į perindoprilio rinką, vertinamų kaip visuma, nebuvo galima konstatuoti, kad šios įmonės buvo jos potencialios konkurentės. Tai, kad kiekviena iš šių kliūčių, vertinama atskirai, buvo įveikiama, nereiškia, kad Niche ir Matrix galėjo jas visas įveikti. Taip Bendrasis Teismas pažeidė pareigą atlikti teisminę kontrolę ir pareigą išnagrinėti įrodymus ne atskirai, o kaip visumą.

182    Pateikdama penktąjį priekaištą Servier tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 481 punkte Bendrasis Teismas klaidingai aiškino gero administravimo principą. Pagal šį principą Komisija privalo išnagrinėti visus aspektus, kurie yra svarbūs analizuojant konkrečią situaciją, ir prireikus paprašyti papildomos informacijos, kad patikrintų ir pagrįstų savo išvadas. Komisija atsisakė patenkinti Servier per administracinę procedūrą pateiktą prašymą, kad būtų gautas Niche arba jos partnerių ir nacionalinių valdžios institucijų susirašinėjimas dėl paraiškų gauti leidimą pateikti rinkai generinę perindoprilio versiją. Skundžiamo sprendimo 481 punkte Bendrasis Teismas atmetė Servier priekaištą, susijusį su gero administravimo principo pažeidimu, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad prašomi dokumentai nebuvo „labai svarbūs“. Servier nuomone, taikant tokį kriterijų, kuris svetimas Teisingumo Teismo jurisprudencijai, padaryta teisės klaida.

183    Komisija ginčija šiuos argumentus.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

184    Pateikdama pirmąjį kaltinimą Servier priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis nepakankamai atsižvelgė į patentų keliamas kliūtis. Tačiau grindžiant šį priekaištą pateiktais trimis pagrindiniais argumentais, nurodytais šio sprendimo 173–175 punktuose, nepaisoma to, kad Bendrasis Teismas tinkamai atsižvelgė į šias patentų keliamas kliūtis, ir šiuo aspektu jie grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Iš tiesų, kaip pažymėta šio sprendimo 108 punkte, Bendrasis Teismas, be kita ko, skundžiamo sprendimo 444 punkte, nekonstatavo, kad tai, kaip generinių vaistų gamintojas suvokia patento galią, neturi jokios reikšmės vertinant potencialios konkurencijos santykio tarp, viena vertus, Servier ir, kita vertus, Niche ir Matrix buvimą; tačiau jis konstatavo, kad šis suvokimas gali būti reikšmingas tik nustatant, ar Niche ir Matrix ketino įeiti į rinką, o ne vertinant jų pajėgumą tai padaryti. Kaip nuspręsta šio sprendimo 107–111 punktuose, Bendrasis Teismas šiuo aspektu nepadarė jokios teisės klaidos.

185    Dėl to, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog Niche klientai, kalbant konkrečiau – Sandoz, nutraukė bendradarbiavimą su šia įmone prekybos perindopriliu srityje dėl patentų pažeidimo rizikos, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją pareiga motyvuoti nereiškia, kad Bendrasis Teismas privalo pateikti santrauką, kurioje išsamiai vienas po kito būtų aptarti visi ginčo šalių suformuluoti argumentai, taigi Bendrojo Teismo motyvai gali būti numanomi, jeigu jais remdamiesi suinteresuotieji asmenys gali suprasti priežastis, dėl kurių Bendrasis Teismas atmetė jų argumentus, o Teisingumo Teismas gauna pakankamai duomenų, kad galėtų atlikti kontrolę (2017 m. vasario 16 d. Sprendimo Tudapetrol Mineralölerzeugnisse Nils Hansen / Komisija, C‑94/15 P, EU:C:2017:124, 21 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

186    Žinoma, Bendrasis Teismas aiškiai neatsakė į šiuos Servier argumentus, tačiau, kaip nurodo Komisija ir kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 465 konstatuojamosios dalies, o Servier neginčija šios aplinkybės, Sandoz sprendimas buvo priimtas 2004 m. sausio mėn., t. y. prieš Niche ir Matrix sprendimą pakeisti savo perindoprilio gamybos procesą, taigi prieš Niche ir Matrix imantis skundžiamo sprendimo 433–440, 446 ir 447 punktuose aprašytų parengiamųjų veiksmų, kuriais Bendrasis Teismas rėmėsi, kad įrodytų šių įmonių ketinimą įeiti į Europos perindoprilio rinkas. Tokiomis aplinkybėmis, kadangi nagrinėjama faktinė aplinkybė bet kuriuo atveju negalėjo turėti įtakos Bendrojo Teismo išvadoms, jis nepažeidė pareigos motyvuoti savo sprendimus, kai aiškiai neatsakė į Servier argumentus šiuo klausimu.

187    Dėl argumentų, grindžiamų Matrix mėginimais sukurti patento nepažeidžiančią savo generinę perindoprilio versiją, pakanka konstatuoti, kad jais siekiama ginčyti skundžiamo sprendimo 447 punkte Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, taigi jie turi būti atmesti kaip nepriimtini.

188    Dėl argumento, kad Bendrasis Teismas nepatikrino, ar Niche ir Matrix turėjo realią ir konkrečią galimybę per trumpą laikotarpį įeiti į rinką, reikia priminti, kad jis grindžiamas klaidingu teisiniu kriterijumi, nes pagal šio sprendimo 80 punkte nurodytą jurisprudenciją generinių vaistų gamintojo parengiamieji veiksmai turi jam leisti patekti į atitinkamą rinką per tokį terminą, kad net kiltų konkurencinis spaudimas originalių vaistų gamintojui. Bet kuriuo atveju iš skundžiamo sprendimo 442–499 punktų matyti, jog Bendrasis Teismas išsamiai išnagrinėjo šį klausimą prieš padarydamas išvadą, kad Niche ir Matrix darytas konkurencinis spaudimas buvo realus.

189    Dėl grindžiant pirmąjį priekaištą Servier papildomai pateikto argumento reikia konstatuoti, kad jis yra nepriimtinas. Iš tiesų prisidengdama tariamu iškraipymu, Servier, visų pirma teigdama, kad Niche iniciatyvos „atverti kelią“ įėjimui į rinką nebuvo imtasi sąžiningai, iš tikrųjų siekia ginčyti skundžiamo sprendimo 446 punkte pateiktą Bendrojo Teismo vertinimą, o tai, kaip nurodyta šio sprendimo 58 punkte, nepriklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai apeliaciniame procese.

190    Darytina išvada, kad pirmasis Servier priekaištas, apibendrintas šio sprendimo 173 punkte, turi būti atmestas.

191    Pateikdama antrąjį priekaištą Servier pirmuoju argumentu siekia ginčyti Bendrojo Teismo vertinimą, kad į veiksmus, kurių imtasi siekiant gauti leidimus pateikti rinkai, gali būti atsižvelgta siekiant įrodyti potencialios konkurencijos buvimą. Tačiau šis argumentas turi būti atmestas dėl priežasčių, išdėstytų šio sprendimo 118 punkte. Iš tiesų veiksmai, kaip antai tokie, kuriais siekiama gauti leidimą pateikti rinkai generinį vaistą, yra reikšmingi siekiant įrodyti tiek šio vaisto gamintojo pajėgumą, tiek jo ketinimą įeiti į rinką (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 44 punktą).

192    Pateikdama antrąjį argumentą Servier iš esmės priekaištauja Bendrajam Teismui neišanalizavus tikimybės, kad Niche ir Matrix pavyks įveikti techninius ir reglamentavimo sunkumus, su kuriais jos susidūrė.

193    Šiam argumentui negalima pritarti.

194    Visų pirma minėtas argumentas grindžiamas teisiškai klaidinga prielaida. Iš tiesų, priešingai, nei tvirtina Servier, siekiant nustatyti potencialios konkurencijos buvimą, reikalaujama įrodyti ne tai, kad generinių vaistų gamintojai būtų įėję į rinką ir kad šis įėjimas neabejotinai būtų buvęs sėkmingas, o tik tai, kad šie gamintojai šiuo aspektu turėjo realių ir konkrečių galimybių, antraip būtų paneigtas realios ir potencialios konkurencijos skirtumas (2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Lundbeck / Komisija, C‑591/16 P, EU:C:2021:243, 63 punktas).

195    Be to, reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 442–499 punktuose Bendrasis Teismas išsamiai išnagrinėjo tariamai neįveikiamas kliūtis, kurių kilo Niche ir Matrix, patentų, techniniu, reglamentavimo ir finansiniu požiūriais. Remdamasis šiuo nagrinėjimu bei įvertinęs jam nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, Bendrasis Teismas atmetė teiginius, kuriais Servier ginčijo, kad Niche ir Matrix buvo pajėgios ir ketino įeiti į rinką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Servier negali tvirtinti, kad Bendrasis Teismas išsamiai neišanalizavo visų kliūčių, nurodytų siekiant ginčyti potencialios konkurencijos santykio su Niche ir Matrix buvimą.

196    Galiausiai, kiek Servier ginčija Bendrojo Teismo faktinių aplinkybių vertinimą, atliktą remiantis šia analize, pakanka konstatuoti, kad tokie argumentai yra nepriimtini apeliaciniame procese.

197    Pateikdama trečiąjį priekaištą Servier tvirtina, kad Bendrasis Teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą, kiek tai susiję su neįveikiamomis kliūtimis įeiti į atitinkamą rinką. Tačiau pakanka priminti, kad dėl šio sprendimo 123–125 punktuose išdėstytų priežasčių Servier argumentai, susiję su šia įrodinėjimo pareiga ir probatio diabolica, šiuo atžvilgiu buvo atmesti. Taigi trečiasis priekaištas taip pat turi būti atmestas.

198    Pateikdama ketvirtąjį priekaištą Servier priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis Niche ir Matrix kilusias kliūtis išnagrinėjo ne bendrai, o atskirai.

199    Priešingai, nei tvirtina Komisija, šis ketvirtasis priekaištas nėra nepriimtinas dėl to, kad Servier jo nenurodė ieškinyje pirmojoje instancijoje. Iš tiesų, kadangi šis priekaištas buvo pateiktas dėl to, kaip Bendrasis Teismas taikė įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, jį galima nurodyti apeliaciniame procese.

200    Dėl esmės reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją konkurencijos teisės pažeidimo įrodymą Komisija gali pateikti pasitelkdama objektyvių ir nuoseklių įrodymų visetą, kurie, vertinami kaip visuma ir nesant kito logiško paaiškinimo, gali būti tokio pažeidimo įrodymas, net jeigu vienas ar kitas požymis, atskirai paėmus, šiuo tikslu nebūtų pakankami (2021 m. kovo 18 d. Sprendimo Pometon / Komisija, C‑440/19 P, EU:C:2021:214, 101 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

201    Kalbant apie generinių vaistų gamintojo potencialios konkurencijos su originalių vaistų gamintoju buvimo įrodymą, pažymėtina, jog pagal pirmesniame šio sprendimo punkte nurodytą jurisprudenciją ir, kaip buvo nuspręsta šio sprendimo 123–125 punktuose, jei Komisijai, remiantis nuoseklių įrodymų visetu ir atsižvelgiant į galimų kliūčių įeiti į rinką, apie kurias ji žino, buvimą, pavyksta nustatyti potencialią konkurenciją, atitinkamos įmonės turi paneigti tokios konkurencijos buvimą, pateikdamos priešingų įrodymų.

202    Jei teismas turi abejonių, jis turi jas vertinti įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai, atsižvelgdamas į nekaltumo prezumpciją, kuri taikoma bylose dėl konkurencijos taisyklių pažeidimų, už kuriuos gali būti skiriamos vienkartinės arba periodinės baudos (2017 m. vasario 16 d. Sprendimo Hansen & Rosenthal ir H&R Wax Company Vertrieb / Komisija, C‑90/15 P, EU:C:2017:123, 18 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

203    Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 432–440 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, jog remiantis Komisijos surinktais ir ginčijamame sprendime nurodytais įrodymais galima konstatuoti, kad Niche ir Matrix buvo potencialios Servier konkurentės, o to sprendimo 441–499 punktuose jis išnagrinėjo visas jam žinomas kliūtis joms įeiti į rinką. Todėl jis, nepadarydamas teisės klaidos, nusprendė, kad ši įmonė turėjo pateikti priešingų įrodymų, prireikus remdamasi kitomis kliūtimis įeiti į rinką. Kaip pažymėta šio sprendimo 195 punkte, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjęs Servier argumentus, Bendrasis Teismas atmetė teiginius, kuriais siekta paneigti, kad Niche ir Matrix buvo pajėgios ir ketino įeiti į rinką.

204    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, kai vieną po kitos nagrinėjo tariamas kliūtis Niche ir Matrix įeiti į rinką, taip pat nepatikrinęs, ar, nepaisant to, kad nė viena iš kliūčių atskirai nebuvo neįveikiama, jų bendras poveikis vis dėlto sudarė neįveikiamą kliūtį. Iš tiesų toks nagrinėjimas iš principo nėra būtinas ir, kaip išvados 91 punkte pažymėjo generalinė advokatė, Servier nei Bendrajame Teisme, nei apeliaciniame skunde nepaaiškino, koks turėjo būti įrodymų nagrinėjimas, dėl kurio neatlikimo šiuo atžvilgiu ji priekaištauja Bendrajam Teismui.

205    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ketvirtasis priekaištas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

206    Pateikdama penktąjį priekaištą Servier priekaištauja Bendrajam Teismui, kad nekonstatavo, jog Komisija pažeidė gero administravimo principą, nes nenurodė pateikti Niche ar jos partnerių ir nacionalinių valdžios institucijų susirašinėjimą dėl paraiškų gauti leidimą pateikti rinkai generinę perindoprilio versiją.

207    Reikia konstatuoti, kad, remiantis tuo, kas išdėstyta šio sprendimo 80 ir 120 punktuose dėl įmonių veiksmų siekiant gauti leidimą pateikti rinkai svarbos vertinant potencialią konkurenciją, skundžiamo sprendimo 479 punkte Bendrasis Teismas teisingai priminė, jog siekdama nustatyti potencialios konkurencijos buvimą Komisija gali remtis tuo, kad generinio vaisto gamintojas pateikė paraišką gauti leidimą pateikti rinkai ir aktyviai dalyvavo tokio leidimo išdavimo procedūroje. Tačiau šis gamintojas turi pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad yra problemų, objektyviai trukdančių gauti šį leidimą.

208    Vis dėlto, kaip išvados 103 punkte pažymėjo generalinė advokatė, kaip ir tai, kad tikėtina vykstančio ginčo dėl patento galiojimo baigtis neturi lemiamos reikšmės vertinant potencialios konkurencijos santykio buvimą, kaip matyti iš šio sprendimo 81 punkte nurodytos jurisprudencijos, Komisija neturi vertinti tokio gamintojo nacionalinėse valdžios institucijose inicijuotos leidimo pateikti rinkai išdavimo procedūros sėkmės galimybės ar tikėtinos baigties tuo metu, kai ši procedūra yra ar buvo vykdoma. Taigi, nesant galutinio sprendimo, kuriuo užbaigiama tokia procedūra, galimos problemos, objektyviai trukdančios gauti prašomą leidimą, negali būti nustatytos remiantis duomenimis, susijusiais su nacionalinių institucijų išreikštomis abejonėmis, nedarant poveikio jų galutiniam sprendimui, dėl galimybių, kad baigus procedūrą bus išduotas leidimas.

209    To sprendimo 480 punkte pažymėjęs, jog Niche pateikė kelias paraiškas gauti leidimą pateikti rinkai ir dalyvavo jų išdavimo procedūrose, minėto sprendimo 481 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisijai negali būti priekaištaujama atsisakius patenkinti prašymą pateikti visą Niche ir kompetentingų valdžios institucijų susirašinėjimą, susijusį su šiomis leidimo pateikti rinkai išdavimo procedūromis. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas iš esmės konstatavo: kadangi Servier per administracinę procedūrą pateikė lentelę, kurioje apibendrintas šio susirašinėjimo turinys, Komisijos atsisakymas nurodyti pateikti atitinkamus dokumentus buvo pateisinamas, nes šie dokumentai nebuvo „labai svarbūs“ Servier gynybai. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas, be kita ko, pabrėžė tai, kad nei per administracinę procedūrą, nei Bendrajame Teisme Niche nepateikė aptariamo susirašinėjimo, kad pagrįstų savo priekaištus, kuriais siekiama paneigti jos, kaip potencialios Servier konkurentės, statusą.

210    Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kas nuspręsta šio sprendimo 208 punkte, pažymėtina, jog dėl prašomos galimybės susipažinti su aptariamu susirašinėjimu Servier nebūtų galėjusi pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad yra problemų, objektyviai jai trukdančių gauti Niche ir Matrix prašomus leidimus pateikti rinkai. Taigi reikia konstatuoti, jog Komisija neprivalėjo nurodyti pateikti šį susirašinėjimą, todėl Bendrasis Teismas šiuo atveju nepadarė jokios teisės klaidos, kai nekonstatavo, kad Komisija pažeidė gero administravimo principą. Todėl penktąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

211    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, trečiojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

b)      Dėl antros dalies, susijusios su kvalifikavimu kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo

1)      Šalių argumentai

212    Trečiojo pagrindo antroje dalyje Servier priekaištauja Bendrajam Teismui patvirtinus Niche ir Matrix susitarimų kvalifikavimą kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo.

213    Pirmiausia Servier remiasi nurodant pirmąjį pagrindą pateiktais argumentais, kurie išdėstyti šio sprendimo 129–140 punktuose ir kuriuose ji tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 526, 552, 555, 557 ir 558 punktuose Bendrasis Teismas taikė teisinius kriterijus, prieštaraujančius jurisprudencijai dėl konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvokos.

214    Pateikdama pirmąjį priekaištą Servier tvirtina, jog Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad Niche ir Matrix sumokėti 11,8 mln. GBP buvo atlygis už tai, kad šios įmonės atsisakė su ja konkuruoti. Iš tiesų iš Niche susitarimo teksto matyti, jog ši suma buvo atlygis už sąnaudas ir kompensaciją, kurias gali tekti padengti ar sumokėti Niche ir Unichem dėl to, kad buvo nutraukta jų generinės perindoprilio versijos, kuria pažeidžiami Servier patentai, kūrimo programa. Skundžiamo sprendimo 537 punkte Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad šios sąnaudos ir kompensacija nebuvo susijusios su taikiu ginčų sprendimu, nors dėl šio susitarimo kilo didelė rizika Niche ir Matrix, kad gali atsirasti jų atsakomybė. Skundžiamo sprendimo 539 punkte Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad Niche ir Matrix faktiškai padengtų sąnaudų ir išmokėtos kompensacijos suma buvo mažesnė nei 11,8 mln. GBP, kuriuos kiekviena iš jų gavo iš Servier. Iš tiesų tai yra aplinkybės, atsiradusios po Niche ir Matrix susitarimų sudarymo datos, t. y. datos, kai nebuvo galima tiksliai įvertinti šioms įmonėms kylančios rizikos.

215    Pateikdama antrąjį priekaištą Servier iš esmės tvirtina, jog Bendrasis Teismas padarė tris klaidas, kai patvirtino, kad Niche ir Matrix gauti  11,8 mln. GBP dydžio mokėjimai buvo atlygis už tai, kad jos sutiko laikytis neginčijimo ir neprekiavimo sąlygų.

216    Pirma, skundžiamo sprendimo 541 punkte Bendrasis Teismas atsisakė nagrinėti šių mokėjimų skatinamąjį pobūdį ir palyginti jų dydį su pelnu, kurį tiek Niche, tiek Matrix galėjo tikėtis gauti įėjusios į perindoprilio rinką. Servier teigimu, šis palyginimas nebuvo nereikalingas, kaip nusprendė Bendrasis Teismas, bet, priešingai, būtinas. Beje, Komisija atliko tokį palyginimą ginčijamo sprendimo 1338 konstatuojamojoje dalyje – jo galiojimą Servier ginčijo savo ieškinyje pirmojoje instancijoje. Taigi Bendrasis Teismas Komisijos motyvus pakeitė savaisiais.

217    Antra, nusprendęs, jog Servier neįrodė, kad 11,8 mln. GBP suma buvo nepakankama, kad ją būtų galima laikyti paskata atsisakyti įeiti į atitinkamą rinką, Bendrasis Teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.

218    Trečia, skundžiamo sprendimo 563 punkte Bendrasis Teismas, kiek tai susiję su Niche, Matrix ir Biogaran susitarimų kontekstu, neatsižvelgė į patentų keliamas, reguliavimo, technines ir finansines kliūtis, su kuriomis susidūrė Niche ir Matrix. Jis tik išnagrinėjo šį kontekstą, analizuodamas potencialią konkurenciją, nors, Servier teigimu, šios kliūtys yra tikroji sutikimo su neginčijimo ir neprekiavimo sąlygomis priežastis.

219    Konkrečiai dėl Biogaran susitarimo Servier nesutinka su tuo, kad pagal šį susitarimą Niche sumokėta 2,5 mln. GBP suma viršijo Biogaran perduotų leidimų pateikti rinkai dokumentų rinkinių vertę. Net jei taip būtų buvę, Servier mano, kad, neatsižvelgus į šio susitarimo kontekstą, to nebūtų pakakę šio mokėjimo skatinamajam pobūdžiui įrodyti. Servier pažymi, jog minėto mokėjimo, kuris ginčijamame sprendime buvo laikomas tik papildoma paskata, suma buvo per maža, kad paskatintų Niche susitarti.

220    Komisija ginčija šiuos argumentus.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

221    Pateikdama preliminarius argumentus Servier pakartoja, kad Bendrasis Teismas taikė klaidingus teisinius kriterijus, kai vertino konkurencijos ribojimo dėl tikslo buvimą, ir daro nuorodą į grindžiant pirmąjį pagrindą pateiktus argumentus. Šie pradiniai argumentai turi būti atmesti dėl tų pačių priežasčių, kaip nurodytos šio sprendimo 142–169 punktuose.

222    Pateikdama pirmąjį priekaištą Servier ginčija Bendrojo Teismo vertinimą, pagal kurį šie 11,8 mln. GBP dydžio mokėjimai Niche ir Matrix buvo atlikti kaip atlygis už jų atsisakymą įeiti į rinką. Tačiau reikia konstatuoti, jog visi šie argumentai grindžiami prielaida, kad kompensacija, kurią generinių vaistų gamintojui gali reikėti sumokėti tretiesiems asmenims dėl žalos, šių asmenų patirtos dėl šio gamintojo sprendimo atsisakyti prekiauti generiniu vaistu, dėl kurio kilo šis ginčas, iš principo yra išlaidų, susijusių su taikiu ginčo dėl patentų sprendimu, dalis. Dėl šio sprendimo 167 punkte nurodytų priežasčių ši prielaida yra klaidinga. Vadinasi, pirmasis priekaištas turi būti atmestas.

223    Pateikdama antrąjį priekaištą Servier kaip pirmąjį argumentą nurodo tai, kad Bendrasis Teismas turėjo palyginti 11,8 mln. GBP dydžio mokėjimus Niche ir Matrix su pelnu, kurį jos galėjo tikėtis gauti įėjusios į perindoprilio rinką. Tačiau šis argumentas yra nepagrįstas. Iš tiesų pakanka priminti, kad remiantis tuo, kas nuspręsta šio sprendimo 165 punkte, siekiant patikrinti, ar originalių vaistų gamintojo perduotos vertės generinių vaistų gamintojui yra atlygis už pastarojo gamintojo atsisakymą įeiti į atitinkamą rinką, reikia nustatyti, ar šių perduotų verčių teigiamas grynasis balansas yra pakankamai didelis, kad generinių vaistų gamintojas būtų iš tikrųjų paskatintas atsisakyti įeiti į rinką, nereikalaujant, kad grynasis teigiamas balansas būtinai būtų didesnis už pelną, kurį jis būtų gavęs, jeigu būtų laimėjęs bylą dėl patentų (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 87–94 punktus).

224    Pateikdama antrąjį argumentą Servier priekaištauja Bendrajam Teismui perkėlus įrodinėjimo pareigą, kiek tai susiję su pirmesniame šio sprendimo punkte nurodytu palyginimu. Tačiau iš to punkto matyti, kad šis argumentas yra nereikšmingas, nes tariamas įrodinėjimo pareigos perkėlimas susijęs su palyginimu, kurio nebuvo būtina atlikti.

225    Pateikdama trečiąjį argumentą Servier priekaištauja Bendrajam Teismui neatsižvelgus į kliūtis, su kuriomis susidūrė Niche ir Matrix. Reikia konstatuoti, jog pateikdama šį argumentą Servier ginčija Niche, Matrix ir Biogaran susitarimais siekiamo tikslo antikonkurencinį pobūdį ir tvirtina, kad šios įmonės norėjo susitarti ne dėl paskatos, kylančios iš Servier pasiūlyto kompensacinio mokėjimo, bet dėl kliūčių, kilusių jų planui įeiti į perindoprilio rinką. Ji remiasi šių įmonių ketinimu ir tuo, kad jos siekė teisėto, o ne antikonkurencinio tikslo.

226    Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 159–168 punktų, Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos skundžiamo sprendimo 277–280 punktuose, pagal kuriuos to sprendimo 527–547 punktuose jo atliktas Niche ir Matrix situacijos vertinimas, kiek tai susiję su Servier ir jos patronuojamosios bendrovės Biogaran joms perduotų verčių skatinamuoju pobūdžiu, būtų neteisėtas. Dėl likusios dalies, kiek Servier siekia paneigti Komisijos šiuo klausimu atliktus faktinių aplinkybių vertinimus, jos priekaištai yra nepriimtini.

227    Dėl Servier argumentų, grindžiamų patentų keliamomis kliūtimis Niche ir Matrix įeiti į rinką, reikia konstatuoti, kad jie sutampa su potencialios konkurencijos kontekste nurodytais argumentais, kuriuos Teisingumo Teismas atmetė šio sprendimo 184–211 punktuose. Kadangi Teisingumo Teismas nusprendė, jog Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, dėl kurios jo vertinimas, kad šios patentų keliamos kliūtys nėra neįveikiamos kliūtys įeiti į rinką, būtų neteisėtas, nėra jokio pagrindo manyti, kad, nesant tokių neįveikiamų kliūčių, patentų keliamos kliūtys galėtų paneigti konstatuoto vertės perdavimo skatinamąjį pobūdį, nes jos buvo tikroji Niche ir Matrix sprendimo atsisakyti įeiti į perindoprilio rinką Sąjungoje priežastis.

228    Kiek Servier teigia, kad Niche ir Matrix susitarimų šalys neturėjo antikonkurencinių ketinimų, reikia priminti, jog, kaip matyti iš šio sprendimo 157 punkto, aplinkybė, kad šios įmonės veikė neturėdamos ketinimo trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją, ir tai, kad jos siekė tam tikrų teisėtų objektyvių tikslų, neturi lemiamos reikšmės SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymui (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 167 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taigi tai, kad komercinė strategija, pagal kurią tuo pačiu gamybos grandinės lygiu veikiančios įmonės tarpusavyje susidera dėl tokių susitarimų siekdamos užbaigti ginčą dėl patento galiojimo, yra ekonomiškai racionali šių įmonių požiūriu, visiškai neįrodo, kad šios strategijos įgyvendinimas yra pateisinamas konkurencijos teisės požiūriu. Taigi trečiasis Servier argumentas yra nepagrįstas.

229    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turi būti atmesta trečiojo pagrindo antra dalis, taigi ir visas šis trečiasis pagrindas.

2.      Dėl šeštojo pagrindo, susijusio su „Niche“ ir „Matrix“ susitarimų kvalifikavimu kaip atskirų pažeidimų

230    Nurodydama apeliacinio skundo šeštąjį pagrindą Servier ginčija motyvus, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas atsisakė konstatuoti, kad Niche ir Matrix susitarimai yra vienas pažeidimas.

a)      Šalių argumentai

231    Servier teigimu, skundžiamo sprendimo 1302 punkte patvirtindamas, kad Niche ir Matrix susitarimai buvo du atskiri pažeidimai, už kiekvieną iš kurių Komisija galėjo skirti individualią baudą Niche ir Matrix, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

232    Pirma, Servier teigia, kad tęstinis elgesys, kuriam būdingi keli bendrą tikslą turintys veiksmai, yra vienas pažeidimas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 1296 punkto, Niche ir Matrix susitarimais, kurie buvo pasirašyti tą pačią dieną, toje pačioje vietoje ir to paties Servier atstovo, buvo siekiama to paties tikslo. Priešingai, nei to sprendimo 1280 punkte konstatavo Bendrasis Teismas, šie susitarimai lėmė Niche ir Matrix elgesio koordinavimą Servier atžvilgiu. Dėl minėtų susitarimų papildomumo Bendrasis Teismas turėjo pripažinti pagrįstu pagrindą, kurį nurodydama Servier tvirtino, kad tie susitarimai yra vienas pažeidimas.

233    Antra, Servier tvirtina, kad Bendrasis Teismas atmetė kvalifikavimą kaip vieno pažeidimo, remdamasis teisiškai klaidingais kriterijais. Šiuo klausimu ji pažymėjo, jog skundžiamo sprendimo 1296, 1297 ir 1300 punktuose Bendrasis Teismas, atrodo, atmetė kvalifikavimą kaip vieno pažeidimo, motyvuodamas tuo, kad Niche ir Matrix neturėjo to paties ketinimo. Vis dėlto toks subjektyvus kriterijus yra svetimas Bendrojo Teismo jurisprudencijai, pagal kurią reikalaujama, kad šis kvalifikavimas būtų grindžiamas ne subjektyviu šalių ketinimu, o objektyviais duomenimis (2011 m. kovo 3 d. Sprendimo Siemens / Komisija, T‑110/07, EU:T:2011:68, 246 punktas). Kadangi Bendrasis Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta skundžiamo sprendimo 1296 punkte, konstatavo, jog Niche ir Matrix susitarimais buvo siekiama to paties tikslo, iš to jis turėjo padaryti išvadą, kad egzistuoja vienas pažeidimas, nepaisant tam tikrų šių įmonių ketinimų skirtumų.

234    Be to, Servier pažymi, kad skundžiamo sprendimo 1298 punkte Bendrasis Teismas rėmėsi aplinkybe, kad nebuvo Niche ir Matrix „interesų bendrumo“. Šis kriterijus nėra nei svarbus, nei reikalaujamas atsižvelgiant į jurisprudenciją. Bet kuriuo atveju šis Bendrojo Teismo vertinimas grindžiamas faktinių aplinkybių iškraipymu, nes, kaip matyti iš to sprendimo 1299 punkto, šios įmonės sudarė žodinį susitarimą dėl pelno pasidalijimo ir susitarimą dėl atsakomybės pasidalijimo platintojų atžvilgiu.

235    Trečia, Servier teigimu, Bendrasis Teismas negalėjo remtis nedideliais Niche ir Matrix susitarimų skirtumais, nurodytais skundžiamo sprendimo 1298 punkte, kad paneigtų, jog šios įmonės siekė bendro tikslo.

236    Ketvirta, Bendrasis Teismas negalėjo remtis Niche ir Matrix nesutarimais įgyvendinant jų susitarimus su Servier, kad skundžiamo sprendimo 1299 punkte atmestų vieno pažeidimo buvimą. Iš tiesų šie nesutarimai kilo po to, kai buvo sudaryti tie susitarimai.

237    Penkta, tai, kad Matrix nuo pat pradžių nedalyvavo derybose tarp Niche ir Servier arba kad ji nežinojo apie Biogaran susitarimo egzistavimą, negali paneigti vieno pažeidimo buvimo.

238    Komisija ginčija šiuos argumentus.

b)      Teisingumo Teismo vertinimas

239    Pateikdama savo argumentus Servier teigia, jog Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų, kad nustatytų, ar Niche ir Matrix padarė du atskirus pažeidimus. Nurodydama šeštąjį pagrindą ji teigia, kad buvo iškraipytos faktinės aplinkybės, ir iš esmės ginčija Bendrojo Teismo skundžiamame sprendime atliktą teisinį faktinių aplinkybių kvalifikavimą.

240    Iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad SESV 101 straipsnio 1 dalis gali būti pažeista ne tik atskiru veiksmu, bet ir veiksmų seka arba tęstiniu elgesiu, nors viena ar kelios šios veiksmų sekos ar tęstinio elgesio sudedamosios dalys taip pat galėtų būti pripažintos atskiru šios nuostatos pažeidimu. Taigi, jei skirtingais veiksmais vykdomas „bendras planas“, nes siekiama tokio paties tikslo, kuris iškreipia konkurenciją vidaus rinkoje, Komisija turi teisę priskirti atsakomybę už tokius veiksmus pagal dalyvavimą darant aptariamą pažeidimą apskritai (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, C‑441/11 P, EU:C:2012:778, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

241    Įmonė, kuri dalyvavo darant tokį vieną tęstinį pažeidimą savo veiksmais, kuriuos apima „susitarimas“ ar „suderinti veiksmai“, turintys antikonkurencinį tikslą, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, ir kuriais siekiama prisidėti prie bendro pažeidimo darymo, taip pat gali būti atsakinga už kitų įmonių veiksmus darant tą patį pažeidimą visą jos dalyvavimo laikotarpį (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, C‑441/11 P, EU:C:2012:778, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

242    Šiuo aspektu reikia priminti, kad, siekiant skirtingus veiksmus pripažinti vienu ir tęstiniu pažeidimu, nereikia patikrinti, ar tarp jų yra papildymo ryšys, t. y. ar kiekvienu iš jų buvo siekiama vienos arba kelių pasekmių įprastai konkurencijai ir sąveikaujant prisidedama prie bendro antikonkurencinio poveikio, kurio norėjo jų autoriai, įgyvendinantys bendrą vieno tikslo siekiantį planą. Kita vertus, sąlyga, susijusi su sąvoka „vienas tikslas“, reikalauja, kad būtų patikrinta, ar nėra pažeidimą sudarantiems skirtingiems veiksmams būdingų elementų, kurie gali rodyti, kad realaus kitų dalyvaujančių įmonių elgesio tikslas arba antikonkurencinis poveikis nėra tokie patys, todėl jis nėra „bendro plano“ dalis dėl to paties tikslo – iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje (2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Villeroy & Boch / Komisija, C‑644/13 P, EU:C:2017:59, 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

243    Be to, reikia pažymėti, kad, kaip išvados 239 ir 240 punktuose iš esmės nurodė generalinė advokatė, siekdama veiksmus kvalifikuoti kaip atskirus pažeidimus ar kaip vieną pažeidimą Komisija, remdamasi bylos medžiaga ir kontroliuojama Sąjungos teismo, turi objektyviai nustatyti, kad įvykdyti vienokio ar kitokio veiksmų kvalifikavimo kriterijai. Iš tiesų, kaip skundžiamo sprendimo 1294 punkte nusprendė Bendrasis Teismas, jei įrodoma, kad Komisija padarė klaidą, atlikdama šį teisinį faktinių aplinkybių kvalifikavimą, sprendimas dėl pažeidimo turi būti panaikintas, o baudos dydis – perskaičiuotas.

244    Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas iš esmės priminė šio sprendimo 242 punkte nurodytus jurisprudencijos aspektus ir skundžiamo sprendimo 1295 punkte pažymėjo, jog „tam, kad konstatuotų vieno pažeidimo egzistavimą, Komisija turi įrodyti, kad atitinkami susitarimai yra dalis bendro plano, kurį atitinkamos įmonės sąmoningai įgyvendina siekdamos vieno antikonkurencinio tikslo, ir šiuo klausimu ji turi išnagrinėti visas faktines aplinkybes, galinčias patvirtinti ar paneigti to bendro plano buvimą“. Reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, kiek tai susiję su teisiniu kriterijumi, taikytinu nustatant vieną pažeidimą.

245    Dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo skundžiamo sprendimo 1296 ir 1297 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad nors Servier, sudarydama Niche ir Matrix susitarimus, iš tiesų siekė vieno ir to paties tikslo, remiantis šia aplinkybe nebuvo galima įrodyti, kad Niche ir Matrix kartu siekė to paties tikslo, patvirtinančio bendrą planą, nei juo labiau to, kad jos dalijosi šiuo planu su Servier. Taip Bendrasis Teismas teisingai taikė šio sprendimo 240–242 punktuose nustatytus kriterijus, pagal kuriuos, norint kvalifikuoti kaip „vieną pažeidimą“, kiekvienas iš atitinkamų antikonkurencinių veiksmų dėl savo identiško antikonkurencinio tikslo turi būti to paties bendro plano dalis.

246    Skundžiamo sprendimo 1298 ir 1299 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, jog tai, kad Niche ir Matrix susitarimai buvo sudaryti tą pačią dieną, toje pačioje vietoje ir to paties atstovo, nebuvo pakankama aplinkybė Niche ir Matrix bendro plano buvimui įrodyti. Jis pažymėjo, kad yra keli šių susitarimų sąlygų skirtumai, atmetė Niche ir Matrix žodinio susitarimo dėl tų susitarimų įgyvendinimo buvimo požymius ir tuo remdamasis padarė išvadą, kad šios įmonės neturėjo „bendro plano“, kuris leistų jų veiksmus kvalifikuoti kaip „vieną pažeidimą“.

247    Dėl Niche ir Matrix susitarimų sudarymo faktinių aplinkybių skundžiamo sprendimo 1300 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad jos įrodo, kad Matrix veikiau siekė pasinaudoti Servier suteikta galimybe, o ne veikė sutartinai su Niche pagal bendrą planą, kuriuo būtų siekta nutraukti jų projektą dėl periondoprilio. Matrix dalyvavimas derybose, po kurių buvo sudaryti Niche ir Matrix susitarimai ir apie kurias jai buvo pranešta pavėluotai, apsiribojo, Bendrojo Teismo teigimu, derėjimusi dėl Servier vertės perdavimo jai. Be to, skundžiamo sprendimo 1301 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Biogaran susitarimas buvo sudarytas Matrix apie tai nežinant.

248    Vis dėlto Servier teigia, kad Bendrasis Teismas suteikė pernelyg didelę reikšmę šalių ketinimui, nors pagal jurisprudenciją reikalaujama objektyviai įvertinti antikonkurencinių veiksmų sąsają su bendru planu.

249    Kaip išvados 248 punkte pažymėjo generalinė advokatė, tam, kad būtų galima konstatuoti vieną pažeidimą, turi būti įrodyta, kad įmonių veiksmai yra bendro plano dalis dėl jų prisidėjimo prie bendro ekonominio tikslo įgyvendinimo (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 16 d. Sprendimo Toshiba Samsung Storage Technology ir Toshiba Samsung Storage Technology Korea / Komisija, C‑700/19 P, EU:C:2022:484, 107 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi tokio bendro tikslo įrodymas gali būti nustatytas, be kita ko, remiantis duomenimis, susijusiais su šalių ketinimu, nes bendro plano sąvoka reiškia, kad šalys ketino bendradarbiauti siekdamos įgyvendinti šį planą, taigi jų ketinimai dėl šio bendradarbiavimo yra reikšmingi, jeigu nustatomi remiantis objektyviais ir patikimais duomenimis, siekiant išsiaiškinti, ar jų veiksmai yra vienas pažeidimas.

250    Tokiomis aplinkybėmis Servier nepagrįstai tvirtina, kad Bendrojo Teismo atliktas teisinis faktinių aplinkybių kvalifikavimas pagrįstas klaidingu teisiniu kriterijumi. Ji taip pat neįrodė, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes.

251    Taigi šeštasis pagrindas turi būti atmestas.

D.      Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su Teva susitarimu

252    Nurodydama ketvirtąjį pagrindą Servier ginčija Bendrojo Teismo vertinimus, pateiktus dėl SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo Teva susitarimui. Šį pagrindą sudaro dvi dalys.

1.      Dėl pirmos dalies, susijusios su potencialia konkurencija

a)      Šalių argumentai

253    Ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje Servier tvirtina, kad Bendrajam Teismui atliekant potencialios konkurencijos analizę padarytos kelios teisės klaidos. Remdamasi nurodant antrąjį pagrindą pateiktais argumentais Servier, siekdama įrodyti potencialios konkurencijos nebuvimą, apskritai priekaištauja Bendrajam Teismui skundžiamo sprendimo 589, 591, 592, 600, 601 ir 603 punktuose nustačius jai pareigą įrodyti, kad Teva atėjimui į rinką kilo neįveikiamų kliūčių.

254    Pateikdama pirmąjį priekaištą Servier ginčija skundžiamo sprendimo 589, 591, 592 ir 596 punktuose atliktą vertinimą, kad jos patentai, taip pat tai, kaip šalys galėjo juos suvokti, ir konkrečiai rizika, kad remiantis šiais patentais gali būti nustatytas laikinas draudimas, nėra neįveikiamos tokio atėjimo į rinką kliūtys.

255    Pateikdama antrąjį priekaištą Servier priekaištauja Bendrajam Teismui, kad skundžiamo sprendimo 599 punktuose nusprendė, kad vėlavimo per leidimo pateikti rinkai išdavimo procedūras nepakanka generinių vaistų gamintojo, kaip potencialaus konkurento, statusui paneigti. Bendrasis Teismas nenagrinėjo tokio vėlavimo poveikio, nors Servier įrodė, kad dėl šio vėlavimo kilo pavojus Teva projektui. Be to, Bendrasis Teismas atmetė tai, kad generinių vaistų gamintojams svarbu vieniems iš pirmųjų įeiti į atitinkamą rinką, nors Komisija aiškiai pripažino šią svarbą ginčijamo sprendimo 1126 konstatuojamojoje dalyje.

256    Pateikdama trečiąjį priekaištą Servier nurodo kelis iškraipymus.

257    Viena vertus, skundžiamo sprendimo 586 ir 609–612 punktuose Bendrasis Teismas iškraipė Servier pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad Teva neturėjo perindoprilio, dėl kurio buvo išduotas leidimas pateikti rinkai, atsargų.

258    Kita vertus, Servier tvirtina, jog skundžiamo sprendimo 594 punkte Bendrasis Teismas iškraipė ieškinį pirmojoje instancijoje, kai nurodė, kad Servier neginčijo teiginio, kuriuo Teva pareiškė, jog yra pasirengusi prisiimti riziką, kad dėl jos įėjimo į perindoprilio rinką jai gali būti pareikštas ieškinys dėl patentų pažeidimo.

259    Pateikdama ketvirtąjį priekaištą Servier priekaištauja Bendrajam Teismui, kad skundžiamo sprendimo 610 punkte atsisakė atsižvelgti į įrodymus dėl generinio perindoprilio, pagaminto iš Hetero Drugs Ltd (toliau – Hetero) tiekiamos veikliosios medžiagos, trūkumų, nes jie buvo vėlesni nei Teva susitarimo sudarymo data. Kadangi šie įrodymai yra ankstesni nei Komisijos tyrimas, jie turi didelę įrodomąją galią. To sprendimo 611 punkte konstatavęs, kad 2007 m. spalio 15 d. Teva elektroniniu laišku Hetero buvo siekiama „aiškiai įgyvendinti“ Teva susitarimą, Bendrasis Teismas iškraipė šį laišką.

260    Komisija ginčija šiuos argumentus.

b)      Teisingumo Teismo vertinimas

261    Pradiniai argumentai ir pirmasis priekaištas, susiję su neįveikiamų kliūčių įeiti į rinką buvimo įrodinėjimo pareiga, grindžiami klaidingu teisinių kriterijų, taikomų potencialios konkurencijos vertinimui, supratimu, kaip nuspręsta šio sprendimo 81, 107–111 ir 123–125 punktuose. Todėl šie argumentai ir priekaištas turi būti atmesti dėl tų pačių motyvų, kurie išdėstyti tuose punktuose.

262    Panašiai, kiek šis priekaištas konkrečiai grindžiamas rizika, kad remiantis šiais patentais bus nustatytas laikinas draudimas, reikia priminti, kad, kaip nuspręsta šio sprendimo 112 punkte, dėl šių draudimų nustatymo ir juo labiau vien dėl tokio nustatymo rizikos savaime negali būti paneigtas generinių vaistų gamintojo, kaip potencialaus konkurento, statusas.

263    Dėl antrojo priekaišto reikia priminti, kad, remiantis tuo, kas nuspręsta šio sprendimo 120 punkte, vien vėlavimo per leidimo pateikti rinkai išdavimo procedūras nepakanka potencialaus konkurento statusui paneigti. Todėl šį priekaištą reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, kurios nurodytos šiame 120 punkte. Dėl ginčijamo sprendimo 1126 konstatuojamojoje dalyje pateiktos nuorodos į vadinamojo „pradininko“ pranašumą, kurį gautų pirmasis generinių vaistų gamintojas, pateikęs rinkai savo produktą, pažymėtina, kad iš šios nuorodos visiškai nematyti, kad tik gamintojas, kuris gali pirmas pateikti rinkai savo produktą, gali būti laikomas potencialiu originalių vaistų gamintojo konkurentu. Dėl likusios dalies pakanka konstatuoti, kad Servier ginčija Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, susijusį su tokiu vėlavimu, taigi jos argumentai yra nepriimtini.

264    Dėl tariamo įrodymų, kad nebuvo Teva perindoprilio atsargų, kurias apėmė leidimas pateikti rinkai, iškraipymo reikia pažymėti, kaip tai padarė Komisija: kadangi Servier tiksliai nenurodė įrodymų, kurie, kaip ji teigia, buvo iškraipyti, Komisija negali atsakyti į šį priekaištą, o Teisingumo Teismas – vykdyti savo kontrolės, todėl minėtas priekaištas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

265    Dėl ieškinio pirmojoje instancijoje iškraipymo skundžiamo sprendimo 594 punkte, kiek Bendrasis Teismas nurodė, jog Servier faktiniu požiūriu neginčijo teiginio, išplaukiančio iš Teva pareiškimo, kad ji buvo pasirengusi pateikti rinkai savo perindoprilį, nepaisydama rizikos, kad gali būti pareikšti ieškiniai dėl patentų pažeidimo, reikia pažymėti, kad bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas atsakė į Servier argumentus dėl esmės ir to sprendimo 591 punkte priminė, jog dėl rizikos, kad po Teva įėjimo į perindoprilio rinką jai galėjo būti pareikšti ieškiniai dėl patentų pažeidimo ir nustatyti laikini draudimai, negalėjo būti „atmesta realių ir konkrečių Teva galimybių įveikti su aptariamais patentais susijusias kliūtis egzistavimo tikimybė“. Be to, iš to 594 punkto matyti, kad nors Teva žinojo apie patento pažeidimo ir laikinų draudimų nustatymo riziką nuo 2006 m. vasario mėn., ji, kaip matyti iš to sprendimo 598 punkto, tęsė parengiamuosius veiksmus.

266    Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 109 punkte, pats patentas, kuriuo saugomas viešai pradėtos naudoti veikliosios medžiagos gamybos procesas, negali būti laikomas neįveikiama kliūtimi įeiti į rinką ir netrukdo atitinkamo originalių vaistų gamintojo „potencialiu klientu“ pripažinti generinių vaistų gamintojo, kuris iš tikrųjų yra tvirtai apsisprendęs ir yra pajėgus įeiti į šią rinką ir kuris savo veiksmais parodo, kad yra pasirengęs ginčyti šio patento galiojimą ir prisiimti riziką, kad jam įėjus į tą rinką patento savininkas gali pareikšti jam ieškinį dėl patento pažeidimo (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 46 punktas).

267    Taigi iš to, kas priminta šio sprendimo 265 punkte, matyti, jog, nesant reikalo remtis aplinkybe, kad Servier neginčijo Teva ketinimo įeiti į rinką rizikuojant, Bendrasis Teismas išnagrinėjo Servier argumentus dėl esmės ir, atsižvelgdamas į šio sprendimo 266 punkte nurodytą jurisprudenciją, pakankamai teisiškai motyvavo savo išvadą, kad Servier patentų buvimas nebuvo neįveikiama kliūtis potencialiam Teva įėjimui į rinką.

268    Vadinasi, priekaištas dėl iškraipymo, pateiktas dėl skundžiamo sprendimo 594 punkto, yra nereikšmingas, nes susijęs su pertekliniu skundžiamo sprendimo motyvu.

269    Pateikdama ketvirtąjį priekaištą Servier ginčija 2007 m. spalio 15 d. Hetero elektroninio laiško vertinimą, prisidengdama tuo, kad jis buvo iškraipytas. Pagal šio sprendimo 58 punkte nurodytą jurisprudenciją tokio pobūdžio priekaištas nepriklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai apeliaciniame procese.

270    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ketvirtojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

2.      Dėl antros dalies, susijusios su kvalifikavimu kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo

271    Ketvirtojo pagrindo antroje dalyje Servier priekaištauja Bendrajam Teismui skundžiamo sprendimo 698, 700 ir 704 punktuose patvirtinus Teva susitarimo kvalifikavimą kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo. Šiuo klausimu Servier, pakartodama grindžiant pirmąjį pagrindą pateiktus argumentus, teigia, jog to, kad Teva susitarime yra konkurenciją ribojančių sąlygų ir jame numatytas mokėjimas, skatinantis Teva pritarti tokioms sąlygoms, nepakanka, kad šis susitarimas būtų kvalifikuojamas kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo, nors, be kita ko, minėtas susitarimas taip pat buvo palankus ankstyvam Teva atėjimui į rinką, taigi turėjo konkurenciją skatinantį poveikį.

272    Prieš pradedant nagrinėti Servier šiuo klausimu pateiktus konkrečius priekaištus, pirmiausia reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 73, 76 ir 77 punktuose nurodytą jurisprudenciją galimas susitarimo konkurenciją skatinantis poveikis neturi reikšmės nagrinėjant jo antikonkurencinį tikslą, be kita ko, siekiant patikrinti jo galimą žalingumą. Be to, reikia pažymėti, kad, kaip, matyti iš jurisprudencijos, be kita ko, nurodytos šio sprendimo 83 punkte, generinių vaistų patekimo į rinką atidėjimas, už tai originalių vaistų gamintojui perduodant vertes šių vaistų generinės versijos gamintojui, turi būti laikomas konkurencijos ribojimu dėl tikslo, jei šios perduotos vertės paaiškinamos tik šių vaistų gamintojų komerciniu interesu nekonkuruoti pranašumais.

a)      Dėl „Teva“ susitarimo tikslų

1)      Šalių argumentai

273    Servier tvirtina, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai neatsižvelgė į Teva susitarimu objektyviai siekiamus tikslus vien dėl to, kad šiame susitarime buvo konkurenciją ribojančių sąlygų. Servier teigimu, Bendrasis Teismas nepaisė aplinkybės, kad minėtu susitarimu iš esmės buvo siekiama tiekti Teva perindoprilį. Taikus ginčų dėl Servier patentų sprendimas buvo tik „antrinis“ tikslas, kurio apimtis ribota, nes jis neapėmė EPT vykstančios procedūros dėl patento 947 galiojimo. Servier teigimu, šie tikslai savaime nėra žalingi konkurencijai.

274    Be to, skundžiamo sprendimo 704 punkte Bendrojo Teismo padaryta analogija tarp Teva susitarimo ir bylos, kurioje priimtas 2008 m. lapkričio 20 d. Sprendimas Beef Industry Development Society ir Barry Brothers (C‑209/07, EU:C:2008:643), aplinkybių nėra pagrįsta, nes šios aplinkybės buvo susijusios ne su naujo konkurento atėjimu į rinką, o su šioje rinkoje jau veikusių konkuruojančių įmonių pasitraukimu.

275    Komisija ginčija šiuos argumentus.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

276    Servier ginčija konkurencijos ribojimo dėl tikslo buvimą, remdamasi tariamu tam tikrų Teva susitarime nustatytų tikslų ir šalių ketinimo šiuo atžvilgiu teisėtumu. Servier teigimu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai neatsižvelgė į šiuos tikslus ir Teva susitarimą kvalifikavo kaip konkurencijos ribojimą dėl tikslo.

277    Vis dėlto reikia priminti, kad norint veiksmus kvalifikuoti kaip konkurencijos ribojimą dėl tikslo reikia nustatyti objektyvius tikslus, kuriuos tais veiksmais konkurencijos atžvilgiu siekiama įgyvendinti. Atvirkščiai, kaip nuspręsta šio sprendimo 87 punkte, aplinkybė, kad įmonės veikė neturėdamos ketinimo trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją, ir tai, kad jos siekė tam tikrų teisėtų objektyvių tikslų, neturi lemiamos reikšmės SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymui. Vienintelis svarbus veiksnys yra šių veiksmų ekonominės žalos tinkamam konkurencijos veikimui atitinkamoje rinkoje laipsnio vertinimas. Šis vertinimas turi būti pagrįstas objektyviais kriterijais, prireikus išsamiai išanalizavus tuos veiksmus, jų tikslus bei ekonominį ir teisinį kontekstą (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 84 bei 85 punktus ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Lundbeck / Komisija, C‑591/16 P, EU:C:2021:243, 131 punktą).

278    Be to, kiek Servier, pabrėždama, kad Teva susitarimo „pagrindinis“ tikslas buvo tiekti Teva perindoprilį, o „antrinis“ – taikiai išspręsti ginčus, siekia remtis jurisprudencija dėl pagalbinių ribojimų, dėl šio sprendimo 148–151 punktuose išdėstytų priežasčių reikia konstatuoti, kad ši jurisprudencija netaikytina situacijai, kaip antai susiklosčiusiai dėl Teva susitarimo. Iš tiesų, pirma, Teva susitarimo sąlyga, kurioje buvo numatyta tiekti Teva perindoprilį, nebuvo neutrali konkurencijos požiūriu, nes egzistavo kompensaciniai mokėjimai, kuriais buvo perduotos vertės, ir, antra, atsižvelgiant į šių mokėjimų egzistavimą, konkurencijos ribojimai, kylantys iš neginčijimo ir neprekiavimo sąlygų, negali būti laikomi objektyviai būtinais šiai tiekimo sąlygai ar taikiam ginčų sprendimui, juo labiau kai neginčijimo ir neprekiavimo sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į tiekimo sąlygos išimtinumą.

279    Taigi, nesant reikalo nuspręsti dėl 2008 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Beef Industry Development Society ir Barry Brothers (C‑209/07, EU:C:2008:643) svarbos, reikia atmesti Servier pateiktą priekaištą.

b)      Dėl „Teva“ susitarimo dvejopu poveikiu

1)      Šalių argumentai

280    Servier tvirtina, kad Teva susitarimo sudarymo dieną šio susitarimo potencialus poveikis, vertinamas kaip visuma, ir tiek, kiek jį buvo galima nustatyti tą dieną, buvo dvejopas, todėl, kaip matyti iš nurodant pirmąjį pagrindą jos pateiktų argumentų, Teva susitarimo kvalifikavimas kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo yra atmestinas. Bendrasis Teismas, be kita ko, skundžiamo sprendimo 644 ir 667 punktuose, iškraipė faktines aplinkybes, susijusias su šio susitarimo kontekstu, ir neatsižvelgė į jo konkurenciją skatinantį poveikį.

281    Komisija ginčija šiuos argumentus.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

282    Servier negali remtis teigiamu arba bent dvejopu poveikiu konkurencijai, kurį galėjo sukelti Teva susitarimas, nes pagal šio sprendimo 73, 76 ir 77 punktuose nurodytą jurisprudenciją, siekiant nustatyti, ar šis susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo, tokio poveikio analizė nebūtina, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra realus, ar potencialus, neigiamas ar teigiamas. Taigi, neatsižvelgiant į tai, jog nebuvo akivaizdu, kad dėl ankstyvo Teva atėjimo į rinką pasireikš tariamas teigiamas poveikis, nes Servier turėjo sutartinę teisę blokuoti tokį atėjimą sumokėdama papildomą kompensacinį mokėjimą, bet kuriuo atveju šiems argumentams negalima pritarti. Taigi šis priekaištas turi būti atmestas.

c)      Dėl „Teva“ susitarimo sąlygų žalingumo

1)      Šalių argumentai

283    Kiek tai susiję su Teva susitarimo neginčijimo sąlyga, Servier pakartoja nurodant pirmąjį pagrindą pateiktus argumentus, pagal kuriuos tokia įprasta sąlyga savaime nėra žalinga konkurencijai. Skundžiamo sprendimo 648 ir 649 punktuose Bendrasis Teismas nepaisė jurisprudencijos, suformuotos 1986 m. vasario 25 d. Sprendime Windsurfing International / Komisija (193/83, EU:C:1986:75), ir padarė klaidą, kai konstatavo, jog tai, kad ši sąlyga neapėmė procedūros EPT, neturi reikšmės.

284    Kalbant apie Teva susitarimo neprekiavimo sąlygą, pažymėtina, jog skundžiamo sprendimo 663 ir 664 punktuose Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad šios sąlygos taikymo sritis apsiribojo Servier patentus pažeidžiančiu perindopriliu, paliekant Teva laisvę kurti patentų nepažeidžiančią šio vaisto formą. To sprendimo 666 punkte Bendrasis Teismas taip pat klaidingai atmetė įrodymus, susijusius su Teva atliekamu patentų nepažeidžiančios to vaisto versijos kūrimu. Be to, Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai neatsižvelgė į tai, kad dėl generinio perindoprilio tiekimo Teva buvo sušvelnintas ar net pašalintas galimas minėtos sąlygos ribojamasis poveikis. Vis dėlto minėto sprendimo 954 punkte Bendrasis Teismas pripažino, kad su Krka sudaryto susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo konkurenciją ribojantis pobūdis galėjo būti kompensuotas su šia įmone sudarytos licencinės sutarties konkurenciją skatinančiu poveikiu.

285    Dėl išimtinio tiekimo sąlygos Servier pateikia tris priekaištus.

286    Pirmiausia Bendrasis Teismas iškraipė šią sąlygą. Priešingai, nei Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 662 punkte, pagal minėtą sąlygą Teva nebuvo uždrausta pirkti iš kitų tiekėjų. Taigi Teva galėjo laisvai pirkti iš trečiųjų asmenų, gaminančių perindoprilį, kuris nėra sudarytas iš kristalinio alfa erbumino, saugomo patentu 947. To sprendimo 663 punkte Bendrasis Teismas padarė klaidingą išvadą, kad Teva susitarimas apima daugiau nei Servier patentai.

287    Be to, Servier tvirtina, jog skundžiamo sprendimo 672 punkte Bendrasis Teismas klaidingai ir nemotyvuotai nurodė, kad išimtinio tiekimo sąlyga buvo neįprasta. Tokia sąlyga yra teisėta ir dažnai naudojama, be kita ko, Teva.

288    Galiausiai Servier teigia, kad išimtinio tiekimo sąlyga turėjo būti vertinama pagal jos kontekstą, atsižvelgiant į konkurenciją, kuri būtų buvusi, jei šios sąlygos nebūtų buvę. Kadangi Teva susitarimas sudarė sąlygas Teva įeiti į perindoprilio rinką, kvalifikavimas kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo negalimas.

289    Komisija ginčija šių argumentų priimtinumą ir pagrįstumą.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

290    Šiais argumentais Servier ginčija Bendrojo Teismo atliktą Teva susitarimo kvalifikavimo kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo vertinimą ir iš esmės teigia, kad nei šio susitarimo neginčijimo sąlyga, nei jo neprekiavimo ar išimtinio tiekimo sąlyga negalėjo sukelti antikonkurencinio poveikio.

291    Kaip nurodyta šio sprendimo 88 punkte, siekiant nustatyti, ar slapti veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo, reikia išnagrinėti jų turinį, istoriją, ekonominį ir teisinį kontekstą, visų pirma rinkos, kurioje konkrečiai pasireikš jų poveikis, specifinius ypatumus. Tai, kad susitarimo, skirto šiems veiksmams įgyvendinti, sąlygose neatskleidžiamas antikonkurencinis tikslas, savaime neturi lemiamos reikšmės

292    Iš tiesų kvalifikavimas kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo nepriklauso nei nuo sutarčių formų ar kitų teisinių priemonių, skirtų tokiems slaptiems veiksmams įgyvendinti, nei nuo galimo subjektyvaus šalių suvokimo apie jų ginčo dėl patento galiojimo baigtį. Vienintelis svarbus veiksnys yra šių veiksmų ekonominės žalos tinkamam konkurencijos veikimui atitinkamoje rinkoje laipsnio vertinimas. Šis vertinimas turi būti pagrįstas objektyviais kriterijais, prireikus išsamiai išanalizavus tuos veiksmus, jų tikslus bei ekonominį ir teisinį kontekstą (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 84 bei 85 punktus ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Lundbeck / Komisija, C‑591/16 P, EU:C:2021:243, 131 punktą).

293    Taigi susitarimai dėl taikaus ginčų sprendimo, kuriais generinių vaistų gamintojas, galintis įeiti į rinką, bent jau laikinai pripažįsta originalių vaistų gamintojo turimo patento galiojimą ir įsipareigoja jo neginčyti bei neįeiti į šią rinką, gali turėti konkurenciją ribojantį poveikį, nes patento galiojimo ir apimties ginčijimas yra normalios konkurencijos sektoriuose, kuriuose esama išimtinių teisių į technologijas, dalis (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 81 punktas).

294    Taigi, kaip skundžiamo sprendimo 305 punkte iš esmės pažymėjo Bendrasis Teismas, siekiant nustatyti, ar susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo, reikia ne atskirai išnagrinėti kiekvieną jo sąlygą, bet įvertinti, ar šis susitarimas, vertinamas kaip visuma, daro tokią ekonominę žalą tinkamam konkurencijos veikimui atitinkamoje rinkoje, kuri pateisina tokį kvalifikavimą. Taigi dėl glaudžių Teva susitarimo neginčijimo, neprekiavimo ir išimtinio tiekimo sąlygų sąsajų buvo būtina jas išnagrinėti kaip visumą.

295    Be to, Servier argumentais neatsižvelgiama į šio sprendimo 83 punkte nurodytą jurisprudenciją, iš kurios matyti, kad taikant kriterijų, pagal kurį galima patikrinti, ar susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo, kaip antai Teva susitarimas, yra konkurencijos ribojimas dėl tikslo, reikia patikrinti, ar originalių vaisto gamintojo perduotos vertės generinių vaistų gamintojui yra atlygis už pastarojo gamintojo atsisakymą įeiti į atitinkamą rinką (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 87–94 punktus).

296    Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 644 ir 645 punktuose Bendrasis Teismas atmetė Teva susitarimo galimo neutralaus ar konkurenciją skatinančio poveikio reikšmingumą ir galimybę taikyti jurisprudenciją dėl pagalbinių ribojimų, nepadarydamas teisės klaidų, galinčių paneigti jo šiuose punktuose padarytą išvadą, kaip matyti iš šio sprendimo 76, 77, 148–151, 272 ir 278 punktuose išdėstytų motyvų.

297    Kalbant apie Teva atžvilgiu nustatytus ribojimus dėl jos elgesio rinkoje, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas iš esmės patvirtino ginčijamame sprendime padarytas išvadas. Dėl skundžiamo sprendimo 647–678 punktuose išdėstytų motyvų Bendrasis Teismas konstatavo, jog, pirma, pagal neginčijimo sąlygą Teva buvo draudžiama įrodyti, kad jos perindoprilis nepažeidė Servier patentų, ir ginčyti jų galiojimą Jungtinėje Karalystėje. Antra, jis konstatavo, kad pagal neprekiavimo sąlygą Teva privalėjo negaminti savo pačios perindoprilio, kurį Servier laikė pažeidžiančiu patentus, arba bet kokios jo versijos, kurią Servier galėjo laikyti pažeidžiančia patentus, ir jais neprekiauti. Trečia, jis konstatavo, kad pagal išimtinio tiekimo sąlygą, kuri buvo glaudžiai susijusi su ankstesne sąlyga, Teva buvo palikta alternatyva arba platinti Servier perindoprilį, sudarytą iš kristalinio alfa erbumino, arba, jeigu Servier netiektų vaistų, gauti 500 000 GBP dydžio fiksuotą išmoką per mėnesį. Šios alternatyvos ir šių sąlygų derinio bendras poveikis praktiškai buvo toks, kad Servier galėjo trukdyti Teva be jos sutikimo prekiauti Jungtinėje Karalystėje generine perindoprilio, sudaryto iš kristalinio alfa erbumino, versija.

298    Servier priekaištauja Bendrajam Teismui iškraipius išimtinio tiekimo ir neprekiavimo sąlygas. Priešingai, nei matyti iš skundžiamo sprendimo 662 ir 663 punktų, šios sąlygos, pirma, apėmė tik perindoprilio versiją, sudarytą iš kristalinio alfa erbumino, todėl Teva galėjo laisvai pirkti iš trečiųjų asmenų kitų formų perindoprilį bei juo prekiauti ir, antra, šių sąlygų apimtis neviršijo Servier patentų taikymo srities.

299    Šiuo aspektu, kalbant apie skundžiamo sprendimo 663 punktą, iš to sprendimo 6 punkto matyti, kad patentas 947 konkrečiai susijęs su perindoprilio versija, sudaryta iš kristalinio alfa erbumino, ir jos gamybos procesais, tačiau tame sprendime nėra kitų paaiškinimų, kuriais remiantis kiltų abejonių dėl šios aplinkybės. Iš Teva susitarimo teksto matyti, kad jo neprekiavimo ir išimtinio tiekimo sąlygos taip pat buvo taikomos tik perindopriliui, sudarytam iš kristalinio alfa erbumino, kuris dėl to neišvengiamai pateko į šio patento taikymo sritį. Taigi skundžiamo sprendimo 663 punkte padaryta išvada, kad šios sąlygos viršija patentų, kuriuos apima Teva susitarimas, taikymo sritį, grindžiama šio susitarimo iškraipymu.

300    Vis dėlto skundžiamo sprendimo 665 ir 666 punktuose Bendrasis Teismas, analizuodamas minėtų sąlygų tikslą konkurencijos požiūriu, teisingai ir nedviprasmiškai atsižvelgė į tai, kad jos buvo taikomos tik perindopriliui, sudarytam iš kristalinio alfa erbumino. Taigi iš visų siejamų to sprendimo 662, 665 ir 666 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas šiuo aspektu nieko neiškraipė. Be to, kaip išvados 175 punkte pažymėjo generalinė advokatė, Bendrasis Teismas atmetė Servier argumentus kaip nereikšmingus, motyvuodamas tuo, kad perindoprilio forma, kuria Teva ketino prekiauti pasirašydama Teva susitarimą, buvo būtent ta, kuri buvo šiame susitarime esančių neprekiavimo ir išimtinio tiekimo sąlygų dalykas. Tokiomis aplinkybėmis tai, kad šių sąlygų taikymo sritis apsiribojo šia perindoprilio forma, nepaneigia jų konkurenciją ribojančio pobūdžio, kaip jį analizavo Bendrasis Teismas. Taigi šio sprendimo 299 punkte konstatuotas minėtų sąlygų iškraipymas nepaneigia Bendrojo Teismo padarytos išvados dėl jų antikonkurencinio pobūdžio ir galiausiai yra susijęs su pertekliniu skundžiamo sprendimo motyvu. Be to, negalima pritarti Servier argumentui, susijusiam su tariamai įprastiniu tų pačių sąlygų pobūdžiu, nes jis niekaip nepaneigia šio antikonkurencinio pobūdžio.

301    Dėl likusios dalies pažymėtina, kad reikia atmesti kitus Servier argumentus, susijusius su tariamu neginčijimo ir neprekiavimo sąlygų nežalingumu, nes, kaip teigia Komisija, jais iš tikrųjų siekiama ginčyti Bendrojo Teismo atliktus vertinimus dėl jam pateiktų įrodymų ir faktinių aplinkybių, reikšmingų aiškinant Teva susitarimą.

d)      Dėl kompensacinio mokėjimo

1)      Šalių argumentai

302    Pirmiausia Servier pakartoja, kad kompensacinio mokėjimo nurodymas susitarime dėl taikaus ginčų dėl patentų sprendimo savaime nėra antikonkurencinis. Tas pats juo labiau pasakytina tuo atveju, kai tokio pobūdžio mokėjimas numatytas tiekimo susitarime, kaip antai Teva susitarime. Šiuo klausimu Servier pateikia nuorodą į savo argumentus, išdėstytus pirmojo pagrindo trečioje dalyje ir apibendrintus šio sprendimo 139 ir 140 punktuose.

303    Dėl Teva susitarime numatytos sąlygos dėl fiksuotos išmokos Servier tvirtina, jog skundžiamo sprendimo 660 ir 699 punktuose Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas, kai konstatavo, kad ši išmoka buvo kompensacinio mokėjimo, remiantis kuriuo šis susitarimas buvo kvalifikuotas kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo, dalis. Skundžiamo sprendimo 685 punkte Bendrasis Teismas klaidingai atmetė tokio sąlygos įprastinį pobūdį. Net jei minėta išmoka buvo siekiama atlyginti Teva už atsisakymą įeiti į perindoprilio rinką, to nepakanka, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip kompensacinį mokėjimą. Iš tiesų minėta fiksuota išmoka yra susijusi ne su taikiu ginčų dėl patentų sprendimu, bet su Teva susitarime numatytos išimtinio tiekimo pareigos neįvykdymu. Pagal savo pobūdį tokios išmokos mokėjimas buvo neapibrėžtas. Todėl į šią išmoką neturėjo būti atsižvelgta atliekant palyginimą su sąnaudomis, susijusiomis su taikiu ginčų dėl patentų sprendimu.

304    Kiek tai susiję su 5 mln. GBP sumos sumokėjimu Teva, Servier daro nuorodą į nurodant pirmąjį pagrindą pateiktus argumentus, kad užginčytų šio mokėjimo reikšmę siekiant kvalifikuoti kaip konkurencijos ribojimą dėl tikslo. Servier teigimu, minėtu mokėjimu buvo siekiama padengti Teva sąnaudas, patirtas dėl jos susitarimų su Hetero ir Alembic Pharmaceuticals Ltd nutraukimo, generinės perindoprilio versijos gamybos, esamų atsargų sunaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų. Šios sąnaudos tiesiogiai kilo iš Teva susitarimo.

305    Servier priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis iškraipė jos argumentus, susijusius su 5 mln. GBP mokėjimo priežastimi, kai skundžiamo sprendimo 697 punkte nurodė, jog ji tvirtino, kad šiuo mokėjimu buvo siekiama „apsaugoti“ Teva susitarime numatytą išimtinio tiekimo sąlygą, nors, jos nuomone, šio susitarimo tikslas buvo užsitikrinti Teva, kaip generinių vaistų platintojos Jungtinėje Karalystėje, paslaugas. Bendrasis Teismas nepatikrino šio aspekto.

306    Komisija ginčija šių argumentų priimtinumą ir pagrįstumą.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

307    Argumentui, kad Servier mokėjimai Teva neturi būti prilyginti kompensaciniam mokėjimui, nes Teva susitarimas yra ne susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo, o išimtinio tiekimo susitarimas, negalima pritarti. Iš tiesų ši aplinkybė nekeičia to, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 290–300 punktų, šiame susitarime buvo įtvirtinti konkurencijos ribojimai dėl tikslo, taigi, kaip, be kita ko, nurodyta šio sprendimo 272 punkte, tai, kad Servier sumokėjo pinigų sumas už sutikimą su šiais ribojimais, gali būti laikoma tokiu mokėjimu.

308    Be to, tam, kad būtų taikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas, slapti veiksmai turi atitikti įvairias sąlygas, kurios priklauso ne nuo šių veiksmų teisinio pobūdžio ar jiems įgyvendinti skirtų teisinių priemonių, bet nuo jų santykio su konkurencija, kaip nurodyta šio sprendimo 292 punkte. Kadangi šios nuostatos taikymas grindžiamas aptariamų veiksmų ekonominių pasekmių vertinimu, minėta nuostata negali būti aiškinama kaip sukurianti tam tikrą išankstinį nusistatymą dėl susitarimų kategorijos, kurią lemia jų teisinis pobūdis, nes kiekvienas susitarimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo konkretų turinį bei ekonominį kontekstą ir, be kita ko, į padėtį atitinkamoje rinkoje (šiuo klausimu žr. 1966 m. birželio 30 d. Sprendimą LTM, 56/65, EU:C:1966:38, p. 358 ir 1987 m. lapkričio 17 d. Sprendimo British American Tobacco ir Reynolds Industries / Komisija, 142/84 ir 156/84, EU:C:1987:490, 40 punktą). Be to, būtų labai pakenkta Sąjungos konkurencijos teisės veiksmingumui, jeigu antikonkurencinių susitarimų šalys galėtų išvengti SESV 101 straipsnio taikymo paprasčiausiai sudarydamos tam tikrų formų susitarimus.

309    Argumentai, kuriuos pateikdama Servier teigia, kad nei pradinis 5 mln. GBP sumos sumokėjimas, nei 5,5 mln. GBP dydžio fiksuota išmoka neturi būti laikomi kompensacinio mokėjimo dalimi, taip pat turi būti atmesti. Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 161–167 punktų, reikia patikrinti, ar grynasis teigiamas šių perduotų verčių balansas gali būti visiškai pateisinamas būtinybe kompensuoti su šiuo ginču susijusias išlaidas ar nepatogumus ir, jei taip nėra, įvertinti, ar šis grynasis teigiamas šių perduotų verčių balansas buvo pakankamai didelis, kad generinių vaistų gamintojas būtų iš tikrųjų paskatintas atsisakyti įeiti į atitinkamą rinką.

310    Iš skundžiamo sprendimo 687–699 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas išsamiai išnagrinėjo klausimą, ar abu aptariami mokėjimai buvo būtini, atsižvelgiant į iš šio sprendimo 161–167 punktuose nurodytos jurisprudencijos kylančias sąlygas, ir klausimą, ar šie du mokėjimai, be kita ko, atsižvelgiant į jų dydį, paskatino Teva sutikti su Teva susitarime numatytais konkurencijos ribojimais. Kadangi Servier nepavyko pateikti įrodymų, galinčių paneigti ginčijamame sprendime Komisijos padarytas išvadas, Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 687–699 punktuose išdėstęs savo samprotavimus, nepadarydamas teisės klaidos nusprendė, kad 10,5 mln. GBP suma, kurią Servier sumokėjo Teva, paskatino pastarąją bendrovė atsisakyti įeiti į rinką.

311    Taigi Servier argumentai, susiję su kompensaciniu mokėjimu, turi būti atmesti, kaip ir visas ketvirtasis pagrindas.

E.      Dėl penktojo pagrindo, susijusio su Lupin susitarimu

312    Nurodydama penktąjį pagrindą Servier ginčija Bendrojo Teismo vertinimus, pateiktus dėl SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo Lupin susitarimui. Šį pagrindą sudaro trys dalys.

1.      Dėl pirmos dalies, susijusios su potencialia konkurencija

a)      Šalių argumentai

313    Penktojo pagrindo pirmoje dalyje Servier priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis padarė teisės klaidų, kai taikė teisinį kriterijų, pagal kurį Lupin galima kvalifikuoti kaip potencialią konkurentę, ir šiuo atžvilgiu daro nuorodą į nurodant antrąjį pagrindą pateiktus argumentus.

314    Pirma, Servier tvirtina, kad skundžiamame sprendime yra keli iškraipymai.

315    Kiek tai susiję su faktinėmis aplinkybėmis, Bendrasis Teismas, viena vertus, skundžiamo sprendimo 729 ir 730 punktuose nurodė, kad po 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimo bylos medžiagoje esančiuose įrodymuose neminima ir net nesuponuojama, kad Lupin ketino atsisakyti ginčyti patento 947 galiojimą. Šis teiginys yra netikslus ir Bendrasis Teismas šiuo atžvilgiu iškraipė faktines aplinkybes. Lupin apskundė šį EPT sprendimą ir Jungtinės Karalystės teisme pareiškė ieškinį dėl patento 947 pripažinimo negaliojančiu; šis ieškinys buvo sujungtas su Apotex ir Krka ieškiniais, tačiau, priešingai, nei matyti iš ginčijamo sprendimo 1016 konstatuojamosios dalies, Lupin nebuvo tikra dėl to, ar jos ieškinys bus patenkintas.

316    Kita vertus, Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, kai skundžiamo sprendimo 748 ir 749 punktuose konstatavo, kad Lupin susitarimo sudarymo dieną Lupin derybos su komerciniais partneriais dėl generinės perindoprilio versijos platinimo buvo pažengusios į priekį. Tačiau Servier mano, kad šios derybos buvo ribotos ir niekada nebuvo baigtos.

317    Bendrasis Teismas taip pat iškraipė ieškinį pirmojoje instancijoje, kai skundžiamo sprendimo 736 punkte teigė, kad, kiek tai susiję su Lupin, Servier neginčijo vertinimo kriterijų, kuriuos taikė Komisija, siekdama įrodyti potencialios konkurencijos buvimą.

318    Antra, Servier priekaištauja Bendrajam Teismui nepakankamai atsižvelgus į su patentais susijusią ir komercinę situaciją, su kuria susidūrė Lupin.

319    Kalbant apie su patentais susijusią situaciją, pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 728 punkte Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog tai, kaip Lupin suvokė šią situaciją, buvo reikšminga tik vertinant šio įmonės ketinimą įeiti į rinką.

320    Kiek tai susiję su komerciniais sunkumais, Servier priekaištauja Bendrajam Teismui, kad skundžiamo sprendimo 749 punkte konstatavo, kad Lupin turėjo realių ir konkrečių galimybių prekiauti savo generine perindoprilio versija visoje Sąjungoje, nors ji veikė tik Jungtinėje Karalystėje. Šiuo aspektu Servier priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis iškraipė jos argumentus, kai teigė, kad ji tik nurodė neįveikiamas komercines kliūtis, nors ji pažymėjo, kad Lupin, neturėdama komercinių partnerių, negalėjo per trumpą laikotarpį įeiti į rinką, o tai vėliau buvo patvirtinta faktinėmis aplinkybėmis.

321    Komisija ginčija šiuos argumentus.

b)      Teisingumo Teismo vertinimas

322    Reikia konstatuoti, kad, Servier, tariamai nurodydama esminį tam tikrų faktinių aplinkybių netikslumą atsižvelgiant į bylos dokumentus ar įrodymų iškraipymą, iš tikrųjų ginčija šių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą, kurį Bendrasis Teismas atliko skundžiamo sprendimo 730, 748 ir 749 punktuose, o tai, remiantis šio sprendimo 58 punkte nurodyta jurisprudencija, nepriklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai apeliaciniame procese.

323    Dėl teiginio, kad Bendrasis Teismas iškraipė Servier ieškinį pirmojoje instancijoje, reikia pažymėti, jog iš aiškiai ir tiksliai suformuluoto to ieškinio 108 punkto matyti, kad Servier ginčijo Komisijos taikytus teisinius kriterijus. Iš tiesų Servier tvirtino, kad ši institucija neteisingai taikė jurisprudenciją, susijusią su potencialios konkurencijos vertinimu. Ginčijamame sprendime konstatavusi, jog neįveikiamų kliūčių generinių vaistų gamintojams nebuvimas prilygsta pripažinimui, kad yra realių ir konkrečių galimybių įeiti į rinką, Komisija paneigė žodžių „realių ir konkrečių“ esmę ir „nustatė jurisprudencijai prieštaraujantį teisinį kriterijų“.

324    Vis dėlto, neatsižvelgiant į šį iškraipymą, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas išnagrinėjo ne tik klausimą, ar buvo galimų neįveikiamų kliūčių Lupin įeiti į rinką, bet taip pat išsamiai, būtent skundžiamo sprendimo 718–724 punktuose, išnagrinėjo parengiamuosius veiksmus, kurių ėmėsi ši įmonė, siekdama įeiti į rinką, ir kurie, remiantis tuo, kas nuspręsta šio sprendimo 79, 80 ir 104–111 punktuose, leido padaryti išvadą, kad Lupin ketino, buvo pajėgi ir dėl to turėjo realias ir konkrečias galimybes įeiti į rinką. Be to, remiantis tuo, kas nuspręsta šio sprendimo 118, 120 ir 121 punktuose, Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, kai dėl skundžiamo sprendimo 736–743 punktuose išdėstytų motyvų nusprendė, kad Servier argumentais, susijusiais su Lupin per leidimo pateikti rinkai išdavimo procedūras kilusiais sunkumais, negalėjo būti paneigtas jos, kaip potencialios konkurentės, statusas. Taigi taip konstatuotas iškraipymas neturi įtakos skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies galiojimui.

325    Be to, reikia konstatuoti, jog Servier pateikiant argumentus dėl su patentais susijusios situacijos Lupin atžvilgiu vertinimo nepaisyta to, kad Bendrasis Teismas tinkamai atsižvelgė į patentų keliamas kliūtis, ir šiuo aspektu jie grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Iš tiesų, kaip pažymėta šio sprendimo 108 punkte, Bendrasis Teismas, be kita ko, skundžiamo sprendimo 728 punkte, nekonstatavo, kad tai, kaip generinių vaistų gamintojas suvokia patento galią, neturi jokios reikšmės vertinant potencialios konkurencijos santykio tarp, viena vertus, Servier ir, kita vertus, Niche ir Matrix buvimą; tačiau jis konstatavo, kad šis suvokimas gali būti reikšmingas tik nustatant, ar Niche ir Matrix ketino įeiti į rinką, o ne vertinant jų pajėgumą įeiti į rinką. Kaip nuspręsta šio sprendimo 107–111 punktuose, Bendrasis Teismas šiuo aspektu nepadarė jokios teisės klaidos. Taigi šie argumentai turi būti atmesti.

326    Dėl Servier priekaištų, susijusių su reglamentavimo ir komercinėmis kliūtimis, su kuriomis teko susidurti Lupin, be kita ko, kliūtimis dėl būtinybės rasti komercinius partnerius, ir su tariamu pirmojoje instancijoje Servier pateiktų argumentų, susijusių su tokiais komerciniais sunkumais, iškraipymu, pažymėtina, kad iš tikrųjų Servier siekia ginčyti skundžiamo sprendimo 736–742 ir 744–749 punktuose Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, o tai, remiantis šio sprendimo 58 punkte nurodyta jurisprudencija, nepriklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai apeliaciniame procese.

327    Darytina išvada, kad penktojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

2.      Dėl antros dalies, susijusios su kvalifikavimu kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo

328    Penktojo pagrindo antroje dalyje Servier, pakartodama nurodant pirmąjį pagrindą pateiktus argumentus, priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad ji padarė teisės klaidų, kai Lupin susitarimą kvalifikavo kaip konkurencijos ribojimą dėl tikslo.

a)      Dėl kompensacinio mokėjimo

1)      Šalių argumentai

329    Remdamasis argumentais, išdėstytais nurodant pirmąjį pagrindą, Servier ginčija Bendrojo Teismo motyvus, pagal kuriuos komercinis susitarimas, sudarytas tuo pat metu kaip susitarimas dėl taikaus ginčų dėl patentų sprendimo, yra kompensacinis mokėjimas, dėl kurio šis susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo yra antikonkurencinis dėl tikslo, jeigu tas susitarimas nebuvo sudarytas rinkos sąlygomis.

330    Servier nesutinka su skundžiamo sprendimo 827 punkte Bendrojo Teismo padaryta išvada, kad 40 mln. EUR sumos sumokėjimas Lupin buvo kompensacinis mokėjimas. Skundžiamo sprendimo 816 punkte Bendrojo Teismo atliktas šios sumos ir numatomo Lupin pelno palyginimas neturi reikšmės, nes minėta suma yra atlygis už patentus, o Lupin ne atsisakė įeiti į rinką, bet ši įėjimą susiejo su tam tikromis sąlygomis. Net jei ta suma viršijo Lupin dvejų metų pelno vertę, Komisija neįrodė, kad ši vertė buvo pakankama, kad Lupin būtų paskatinta neribotą laiką atsisakyti įeiti perindoprilio rinką.

331    Komisija ginčija šiuos argumentus.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

332    Reikia pažymėti, kad Servier argumentais iš esmės teigiama, kad, priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, jos atliktas 40 mln. EUR sumos sumokėjimas Lupin už intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su trimis patentų paraiškomis, perleidimas yra ne kompensacinis mokėjimas, o teisėtas atlygis už šių teisių įgijimą.

333    Šiuo klausimu reikia priminti, kad nors, kaip matyti iš šio sprendimo 163 ir 166 punktų, sumos, atitinkančios atlygį už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą originalių vaistų gamintojui, gali būti pateisinamos, taip nėra, jeigu jos yra pernelyg didelės, todėl tam nebūtinos. Tokiu atveju, kaip nuspręsta šio sprendimo 165 punkte, reikia patikrinti, ar šių sumų teigiamas grynasis balansas, įskaitant galimas pagrįstas išlaidas, buvo pakankamai didelis, kad generinių vaistų gamintojas būtų iš tikrųjų paskatintas atsisakyti įeiti į atitinkamą rinką, nereikalaujant, kad šis balansas būtinai būtų didesnis už pelną, kurį jis būtų gavęs, jeigu būtų laimėjęs bylą dėl patentų, kuri buvo išspręsta taikia.

334    Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 814–824 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės konstatavo, jog į tai, kad Servier sumokėjo Lupin 40 mln. EUR sumą už pastarosios bendrovės pateiktų trijų patentų paraiškų perleidimą, turėjo būti atsižvelgta kaip į vieną iš perduotų verčių, leidžiančių nustatyti, ar egzistuoja kompensacinis mokėjimas, kuris yra atlygis už Lupin atsisakymą įeiti į rinką. Šiuo klausimu to sprendimo 825 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, jog Servier nepavyko pateikti įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, kad šis sumokėjimas atitinka įprastomis rinkos sąlygomis vykdomą sandorį. Taigi, iš esmės manydamas, jog perleista technologija nepateisino tokios sumos dydžio, minėto sprendimo 827 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad minėtas sumokėjimas buvo paskata, kiek tai susiję su taikiu Servier ir Lupin ginčų dėl patentų sprendimu. Atsižvelgiant į pirmesniame šio sprendimo punkte nurodytus kriterijus, šiuose Bendrojo Teismo vertinimuose nėra jokios teisės klaidos.

335    Kadangi Servier nurodytos teisės klaidos, kurios leistų paneigti Bendrojo Teismo atliktų vertinimų pagrįstumą, nebuvo padarytos, taip pat reikia atmesti jos argumentus, kiek jais iš tikrųjų siekiama prašyti Teisingumo Teismo iš naujo įvertinti faktines aplinkybes ir įrodymus; remiantis šio sprendimo 58 punkte nurodyta jurisprudencija, tai nepriklauso jo jurisdikcijai apeliaciniame procese.

336    Taigi Servier argumentai turi būti atmesti.

b)      Dėl „Lupin“ susitarimo sąlygų žalingumo

1)      Šalių argumentai

337    Kiek tai susiję su Lupin susitarime numatyta neginčijimo sąlyga, Servier priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis, neišnagrinėjęs šios sąlygos konteksto, skundžiamo sprendimo 836 punkte konstatavo, kad ta sąlyga buvo akivaizdus konkurencijos ribojimas. Servier nuomone, Lupin susitarimas neturėjo poveikio trečiųjų asmenų, kaip antai Apotex, atliekamam patento 947 galiojimo ginčijimui, o tai, beje, Bendrasis Teismas nurodė dėl Servier ir Krka sudarytų susitarimų. Dėl kitų Servier patentų ji teigia, kad Lupin neketino ir negalėjo jų ginčyti, o to Bendrasis Teismas nenagrinėjo.

338    Kiek tai susiję su Lupin susitarime numatyta neginčijimo sąlyga, Servier teigia, kad ji galėjo riboti konkurenciją. Skundžiamo sprendimo 843 ir 844 punktuose Bendrasis Teismas neatsižvelgė į šios sąlygos kontekstą, iš kurio matyti, kad Lupin įėjimą į Jungtinės Karalystės rinką blokavo patentas 947, Servier iniciatyva nustatyti teismo draudimai ir tai, kad Lupin šioje buvusioje valstybėje narėje neturėjo nei leidimų pateikti rinkai, nei komercinių partnerių.

339    Vis dėlto Lupin susitarime buvo numatyta, kad Lupin išsaugo galimybę įeiti į perindoprilio, kurį apėmė Servier patentai, rinką su sąlyga, kad Servier iš anksto leis trečiajam asmeniui įeiti į šią rinką pagal šių patentų licenciją. Dėl tokios ankstyvo įėjimo galimybės Lupin susitarimas negali būti kvalifikuojamas kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo. Skundžiamo sprendimo 954 punkte Bendrasis Teismas aiškiai pripažino, kad neprekiavimo sąlygos antikonkurencinis poveikis galėjo būti neutralizuotas suteikiant patento licenciją.

340    Vis dėlto skundžiamo sprendimo 852 punkte Bendrasis Teismas atmetė tokia galimybę dėl tokio ankstyvo įėjimo neapibrėžtumo. Tokia priežastis nenurodyta ginčijamame sprendime. Servier tvirtina, kad taip pakeisdamas Komisijos motyvus savaisiais Bendrasis Teismas nepaisė savo jurisdikcijos ribų ir pažeidė rungimosi principą. Bet kuriuo atveju šie motyvai yra akivaizdžiai klaidingi ir juos pateikiant iškraipytos faktinės aplinkybės.

341    Dėl sąlygos, kurioje numatyta sudaryti perindoprilio tiekimo susitarimą, Servier tvirtina, kad, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 858 ir 859 punktuose nusprendė Bendrasis Teismas, ji skatina konkurenciją, nes sudarė sąlygas Lupin įeiti į perindoprilio rinką. Šio konkurenciją skatinančio pobūdžio nepaneigia nei tai, kad Servier įsipareigojimui sudaryti tiekimo susitarimą buvo taikomos sąlygos, nei tai, kad galiausiai nebuvo sudaryta jokio tokio pobūdžio susitarimo. Dėl aiškios sankcijos už šio įsipareigojimo neįvykdymą Servier pabrėžia, kad toks motyvas nenurodytas ginčijamame sprendime. Servier teigia, jog vienintelė priežastis, dėl kurios galiausiai nebuvo sudaryta jokio tiekimo susitarimo, buvo tai, kad Lupin pavyko gauti leidimą pateikti rinkai savo periondoprilį.

342    Dėl Lupin susitarime numatytos perleidimo ir licencijavimo sąlygos Servier mano, kad ji galėjo būti aiškinama kaip numanoma jos pačios patentų licencija ir kad ji turi konkurenciją skatinantį poveikį. Servier priekaištauja Bendrajam Teismui atmetus šį motyvą, remiantis tuo, kad šios sąlygos turinys buvo neaiškus ir neapibrėžtas. Pirmasis iš šių motyvų, susijęs su minėtos sąlygos turinio neaiškumu, yra nepagrįstas ir nenurodytas ginčijamame sprendime. Antrasis iš minėtų motyvų, susijęs su neaiškia galimybe, kad Servier suteiks Lupin patento licenciją dėl šio sprendimo 339 punkte nurodytų sąlygų, nepaneigia perleidimo ir licencijavimo sąlygos konkurenciją skatinančio pobūdžio.

343    Komisija ginčija šiuos argumentus.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

344    Skundžiamo sprendimo 836 ir 837 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, jog Lupin susitarime numatytos neginčijimo sąlygos konkurenciją ribojantis pobūdis buvo „akivaizdus“, nes joje buvo numatyta, kad Lupin turėjo atsisakyti visose EEE valstybėse narėse ginčyti Servier patentų, kuriais saugomas perindoprilis, galiojimą.

345    To sprendimo 839–864 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad pagal Lupin susitarime numatytą neprekiavimo sąlygą Lupin buvo draudžiama prekiauti generine perindoprilio versija bet kurioje nacionalinėje rinkoje, kurią apėmė šis susitarimas, išskyrus tris atvejus: pirma, kai Servier patentai būtų baigę galioti, pripažinti negaliojančiais arba atšaukti; antra, jei Servier būtų leidusi trečiajam asmeniui prekiauti jos gaminama generine versija, arba, trečia, jei Servier būtų atsisakiusi prašyti nustatyti draudimą trečiajam asmeniui prekiauti ne jos pagaminta generine perindoprilio versija arba tokio draudimo nebūtų nustatyta.

346    Bendrasis Teismas konstatavo, kad, nepaisant tam tikrų Lupin susitarimo sąlygų neaiškumų, susijusių su tuo, ar šio susitarimo taikymo sritis apima ir kitas perindoprilio formas, nei sudarytą iš kristalinio alfa erbumino, saugomo patentu 947, šių sąlygų praktinė pasekmė buvo uždrausti Lupin įeiti į perindoprilio rinką tol, kol galioja Servier patentai, nebent Servier iš anksto būtų leidusi trečiajam asmeniui įeiti į šią rinką arba šie patentai neleistų Servier prieštarauti dėl tokio įėjimo.

347    Skundžiamo sprendimo 858–860 punktuose Bendrasis Teismas atmetė aplinkybės, kad Lupin susitarime buvo numatyta ateityje sudaryti Servier ir Lupin tiekimo susitarimą, reikšmingumą iš esmės dėl to, kad Servier neprivalėjo sudaryti tokio susitarimo ir kad nesudarius tokio susitarimo šalims nekiltų reikšmingų teisinių pasekmių.

348    Remdamasis skundžiamo sprendimo 865–887 punktuose išdėstytais motyvais Bendrasis Teismas nusprendė, kad tokius Lupin elgesio apribojimus Komisija galėjo pagrįstai kvalifikuoti kaip konkurencijos ribojimą dėl tikslo.

349    Pateikdama savo argumentus Servier tvirtina, kad Lupin susitarime numatytos neginčijimo, neprekiavimo, perleidimo ir licencijavimo sąlygos, taip pat sąlyga, kurioje numatyta sudaryti tiekimo susitarimą, nebuvo antikonkurencinės. Reikia konstatuoti, kad šiais argumentais neatsižvelgiama į šio sprendimo 83 punkte nurodytą jurisprudenciją, iš kurios matyti, kad taikant kriterijų, pagal kurį galima patikrinti, ar susitarimas, kaip antai Lupin susitarimas, yra konkurencijos ribojimas dėl tikslo, reikia patikrinti, ar originalių vaisto gamintojo perduotos vertės generinių vaistų gamintojui yra atlygis už pastarojo gamintojo atsisakymą įeiti į atitinkamą rinką. Kaip matyti iš šio sprendimo 332–336 punktų, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad Lupin susitarime buvo numatytas 40 mln. EUR dydžio kompensacinis mokėjimas.

350    Be to, iš šio sprendimo 293 punkto matyti, kad susitarimai dėl taikaus ginčų sprendimo, kuriais generinių vaistų gamintojas, galintis įeiti į rinką, bent jau laikinai pripažįsta originalių vaistų gamintojo turimo patento galiojimą ir įsipareigoja jo neginčyti bei neįeiti į šią rinką, gali turėti konkurenciją ribojantį poveikį, nes patento galiojimo ir apimties ginčijimas yra normalios konkurencijos sektoriuose, kuriuose esama išimtinių teisių į technologijas, dalis (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 81 punktas). Be to, tai, kad susitarimu ribojama potencialaus konkurento galimybės konkuruoti su patento savininku, tačiau nepašalinama bet kokia šio konkurento sudaromos konkurencijos galimybė, negali paneigti išvados, kad toks susitarimas yra konkurencijos ribojimas dėl tikslo.

351    Taigi, kadangi Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos skundžiamo sprendimo motyvuose, apibendrintuose šio sprendimo 344–348 punktuose, šie argumentai turi būti atmesti.

352    Dėl likusios dalies, kiek tai susiję su šio sprendimo 339–342 punktuose apibendrintais argumentais, siejamais su tariamai konkurenciją skatinančiu Lupin susitarimo poveikiu, pakanka priminti, kad pagal šio sprendimo 73, 76 ir 77 punktuose nurodytą jurisprudenciją toks poveikis neturi reikšmės nagrinėjant konkurencijos ribojimo dėl tikslo buvimą.

c)      Dėl „Lupin“ susitarimo taikymo srities

1)      Šalių argumentai

353    Servier ginčija skundžiamo sprendimo 875–877 punktuose atliktą Bendrojo Teismo vertinimą, jog Komisija pagrįstai nusprendė, kad Lupin susitarime numatytų konkurenciją ribojančių sąlygų taikymo sritis apėmė ir kitus produktus nei perindoprilis, sudarytas iš kristalinio alfa erbumino, saugomo patentu 947, dėl kurio vyko ginčai, kurie pagal šį susitarimą buvo išspręsti taikiai, todėl galėjo pateisinti minėto susitarimo kvalifikavimą kaip konkurencijos ribojimą dėl tikslo.

354    Taip pritardamas Servier nepalankiausiam Lupin susitarimo aiškinimui Bendrasis Teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir jurisprudenciją, pagal kurią teismo abejonės turi būti aiškinamos įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai.

355    Be to, Servier tvirtina, jog skundžiamo sprendimo 877 punkte pateiktas vertinimas, kad susitarime dėl taikaus ginčų dėl patentų sprendimo numatytos neprekiavimo ir neginčijimo sąlygos gali būti kvalifikuojamos kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo vien dėl to, kad jos viršija „konkrečiai nurodyto patento“ taikymo sritį, yra teisiškai klaidingas. Iš tiesų tokio pobūdžio susitarimas gali teisėtai apimti visus patentus, kad būtų išvengta būsimų ginčų. Nagrinėjamu atveju dėl Lupin susitarimo niekaip nebuvo trukdoma Lupin prekiauti patento 947 nepažeidžiančiomis perindoprilio versijomis.

356    Komisija ginčija šiuos argumentus.

2)      Teisingumo Teismo vertinimas

357    Skundžiamo sprendimo 877 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, jog tai, kad susitarime dėl taikaus ginčo dėl patento sprendimo yra neginčijimo ir neprekiavimo sąlygų, kurių apimtis viršija šio patento taikymo sritį, „akivaizdžiai yra pakankamai žaling[a] geram konkurencijos veikimui, kad šių sąlygų įtraukimas būtų kvalifikuojamas kaip ribojimas dėl tikslo, o tam net nereikia įrodyti ir paskatos buvimo“.

358    To sprendimo 878 punkte Bendrasis Teismas nurodė, jog net darant prielaidą, kad Komisija padarė klaidą, kai konstatavo, kad Lupin susitarimo apimtis viršijo patento 947 taikymo sritį, tokia klaida negali paneigti Komisijos atlikto konkurencijos ribojimo dėl tikslo konstatavimo, nes šis konstatavimas iš esmės grindžiamas kompensacinio mokėjimo, paskatinusio Lupin atsisakyti įeiti į atitinkamą rinką, buvimu. Taigi iš šio vertinimo ir iš to, kad Servier priekaištai, kuriais siekiama ginčyti tokio mokėjimo buvimą šiuo atveju, buvo atmesti šio sprendimo 329–336 punktuose, matyti, jog skundžiamo sprendimo 877 punkte išdėstyti samprotavimai yra pertekliniai. Vadinasi, dėl šio 877 punkto pateikti Servier priekaištai yra nereikšmingi ir turi būti atmesti.

359    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad penktojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta.

3.      Dėl trečios dalies, susijusios su pažeidimo pabaigos data

a)      Šalių argumentai

360    Penktojo pagrindo trečioje dalyje Servier priekaištauja Bendrajam Teismui padarius klaidų nustatant dėl Lupin susitarimo padaryto pažeidimo pabaigos datą.

361    Servier primena, jog ieškinyje pirmojoje instancijoje ginčijo šios datos nustatymą ir teigė, kad šiuo aspektu ginčijamas sprendimas yra nenuoseklus ir nemotyvuotas. Kiek tai susiję su Prancūzija, Komisija nustatė, kad pažeidimo pabaigos data yra kitos generinių vaistų gamintojos Sandoz AG įėjimo į šią rinką 2008 m. rugsėjo mėn. data. Tačiau, kiek tai susiję su Belgija, Čekijos Respublika, Airija ir Vengrija, ji neatsižvelgė į Sandoz įėjimo į šias rinkas datą ir nusprendė, kad minėtas pažeidimas baigėsi priėmus 2009 m. gegužės 6 d. EPT sprendimą.

362    Nepripažinęs šio nenuoseklumo ir akivaizdžios vertinimo klaidos, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. Skundžiamo sprendimo 898 punkte Bendrasis Teismas rėmėsi Lupin susitarimo teksto dviprasmiškumu ir, be kita ko, to sprendimo 899 ir 903 punktuose – aplinkybe, kad šalys toliau taikė Lupin susitarimą po to, kai Sandoz atėjo į perindoprilio rinką. Tačiau šie motyvai nenurodyti ginčijamame sprendime. Taigi Bendrasis Teismas Komisijos motyvus pakeitė savaisiais. Servier nuomone, Bendrojo Teismo nurodyti motyvai yra netikslūs. Lupin neatėjo į rinką tik todėl, kad neturėjo tam reikalingų leidimų.

363    Servier tvirtina, kad, remiantis Lupin susitarimo sąlygomis, Sandoz atėjus į rinką Lupin buvo atleista nuo neprekiavimo pareigos, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 2127 konstatuojamosios dalies, kiek tai susiję su Prancūzijos rinka. Dėl tos pačios priežasties Bendrasis Teismas turėjo pripažinti, kad Sandoz atėjimas į rinką taip pat lėmė tai, kad su Lupin susitarimu susijęs pažeidimas Belgijoje baigėsi 2008 m. liepos mėn., Čekijos Respublikoje – 2009 m. sausio mėn., Airijoje – 2008 m. birželio mėn., o Vengrijoje – 2008 m. gruodžio mėn.

364    Servier prašo Teisingumo Teismo panaikinti ginčijamo 7 straipsnio 5 dalies b punktą ir atitinkamai sumažinti jai skirtos baudos dydį nuo 37 102 100 EUR iki 34 745 100 EUR.

365    Komisija ginčija šiuos argumentus.

366    Jos teigimu, Lupine susitarime numatytos neprekiavimo sąlygos aiškinimas, pateiktas ginčijamo sprendimo 1039 konstatuojamojoje dalyje, grindžiamas Servier pareiškimais. Remiantis šiuo aiškinimu, ši sąlyga ir toliau darė poveikį po to, kai Sandoz gaminama generinio perindoprilio versija pateko į Belgijos, Čekijos, Airijos ir Vengrijos rinkas.

367    Kai 2008 m. rugsėjo 17 d. Sandoz pateikė rinkai šį vaistą, kurio sudėtyje nebuvo nė vieno patentu 947 saugomo kristalo, Lupin paprašė Servier patvirtinti, ar gali pateikti rinkai savo generinį vaistą. 2009 m. kovo 31 d. atsakyme Servier į šį prašymą neatsakė teigiamai. Tokiomis aplinkybėmis Lupin įeiti į rinką tapo įmanoma tik po 2009 m. gegužės 6 d. EPT sprendimo.

b)      Teisingumo Teismo vertinimas

368    Pateikdama savo argumentus Servier iš esmės tvirtina, jog atsisakiusi konstatuoti, kad su Lupin susitarimu susijęs pažeidimas Belgijos, Čekijos Respublikos, Airijos ir Vengrijos rinkose baigėsi Sandoz gaminamos generinės perindoprilio versijos patekimo į šias rinkas dieną, kaip ji tai padarė Prancūzijos rinkos atžvilgiu, Komisija ginčijamame sprendime pateikė prieštaringus motyvus ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kurią turėjo pripažinti Bendrasis Teismas.

369    Šiuo aspektu iš ginčijamo sprendimo 3136 konstatuojamosios dalies matyti, jog Komisija nusprendė, kad SESV 101 straipsnio pažeidimai prasidėjo ginčijamų susitarimų sudarymo dieną ir baigėsi tą „dieną, nuo kurios generinius vaistus gaminantys konkurentai galėjo imtis konkurencinių veiksmų“. Pagal to sprendimo 5 straipsnį su Lupin susitarimu susijęs pažeidimas prasidėjo 2007 m. sausio 30 d. ir baigėsi 2009 m. gegužės 6 d., kai buvo priimtas sprendimas, kuriuo EPT atšaukė patentą 947, išskyrus penkias nacionalines rinkas. Viena iš šių rinkų yra Prancūzijos rinka, kurios atžvilgiu Komisija nusprendė, kad šis pažeidimas baigėsi 2008 m. rugsėjo 16 d., kai į šią rinką pateko Sandoz gaminama generinė perindoprilio versija.

370    Ginčijamo sprendimo 410 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad Sandoz pateikė rinkai savo generinį perindoprilį Belgijoje 2008 m. liepos mėn., Čekijos Respublikoje – 2009 m. sausio mėn., Airijoje – 2008 m. birželio mėn., o Vengrijoje – 2008 m. gruodžio mėn.

371    Nurodydama ieškinio pirmojoje instancijoje pagrindą, susijusį su jai pagal SESV 101 straipsnį skirtomis baudomis, Servier ginčijo su Lupin susitarimu susijusio pažeidimo trukmę. Ji teigė, kad Komisija turėjo padaryti išvadą, kad, kaip ir Prancūzijos rinkos atveju, šis pažeidimas Belgijoje, Čekijos Respublikoje, Airijoje ir Vengrijoje baigėsi Sandoz įėjimo į šias rinkas dieną.

372    Skundžiamo sprendimo 894 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad šis susitarimas galėjo būti aiškinamas taip, kad pagal jį buvo galimas „Lupin įėjimas į rinką su savo produktais, jeigu generinis „produktas“, kurio negamino Servier, pateiktas rinkai nepažeidžiant [draudimo] ir jeigu [neatmestas] Servier pateiktas prašymas nustatyti [draudimą]“.

373    Vis dėlto dėl neaiškios Lupin susitarime vartojamos sąvokos „produktas“ apibrėžties formuluotės Bendrasis Teismas konstatavo, kad nebuvo aiškaus atsakymo į klausimą, ar dėl Sandoz atėjimo į rinką pateikiant produktą, kuris nėra sudarytas iš patentu 947 saugomo kristalinio alfa erbumino, galėjo būti sustabdytas neprekiavimo sąlygos poveikis. Bendrojo Teismo teigimu, dėl šio netikrumo Lupin galėjo būti atgrasyta įeiti į šias atitinkamas rinkas, nepaisant Sandoz generinės perindoprilio versijos patekimo į šias rinkas.

374    Skundžiamo sprendimo 902 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad „pakanka aplinkybės, kad neprekiavimo sąlyga <...> toliau galiojo, o tai rodo tolesnį susitarimo galiojimą dėl šalių valios (galbūt prieštaraujantį keliamų sąlygos taikymo reikalavimų aiškinimui, o tą prieštaravimą a posteriori galėjo nustatyti pagal sutartį jurisdikciją turintis teismas), kad Komisija galėtų konstatuoti, kad Servier ir Lupin valia [toliau] buvo derinama, todėl pažeidimas toliau daromas, nepaisant Sandoz įėjimo į rinką“.

375    Galiausiai skundžiamo sprendimo 903 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad „[b]et kuriuo atveju <...> Servier ir Lupin toliau taikė neprekiavimo sąlygą po to, kai Sandoz paeiliui įėjo į keturias nurodytas rinkas“. Kadangi pažeidimas gali būti toliau daromas pasibaigus laikotarpiui, per kurį susitarimas formaliai galioja, jeigu atitinkamos įmonės ir toliau atlieka draudžiamus veiksmus, Bendrasis Teismas dėl to sprendimo 905 ir 906 punktuose nurodytų priežasčių atmetė Servier argumentus.

376    Šiuo atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 369 punkte, ginčijamame sprendime Komisija kaip kriterijų pažeidimo laikotarpio pabaigai nustatyti pasirinko ne datą, nuo kurios buvo nutraukti patys neteisėti veiksmai, bet „dieną, nuo kurios generinius vaistus gaminantys konkurentai galėjo imtis konkurencinių veiksmų“. Todėl, kadangi ginčijamo sprendimo motyvuose nenurodyta priešingai, reikia konstatuoti, kad dėl situacijos, susidariusios dėl Sandoz gaminamos generinės perindoprilio versijos patekimo į nacionalines rinkas, visose atitinkamose rinkose kilo klausimas, ar atitinkama neprekiavimo sąlyga ir toliau darė poveikį.

377    Vis dėlto skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl ginčijamo sprendimo 2127 konstatuojamojoje dalyje Prancūzijos rinka buvo vertinama kitaip nei Belgijos, Airijos ir Vengrijos rinkos. Žinoma, skundžiamo sprendimo 900 punkte Bendrasis Teismas nurodė net ir su Prancūzijos rinka susijusį netikrumą dėl datos, nuo kurios Lupin galėjo laisvai įeiti į šią rinką dėl Sandoz atėjimo į ją, tačiau iš to nepadarė jokios išvados dėl pažeidimo šioje rinkoje pabaigos datos. Taigi iš skundžiamo sprendimo negalima suprasti, kodėl, Bendrojo Teismo nuomone, Komisija nepadarė jokio pažeidimo, kai Prancūzijos rinką vertino kitaip nei kitas keturias minėtas rinkas.

378    Iš tiesų, nors panašus klausimas, susijęs su situacija, susidariusia dėl Sandoz atėjimo į rinką, kilo Prancūzijoje, Belgijoje, Čekijos Respublikoje, Airijoje ir Vengrijoje, Bendrasis Teismas nepripažino pagrįstu Servier pagrindo dėl panaikinimo, grindžiamo prieštaringais ginčijamo sprendimo motyvais.

379    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida ir kad penktojo pagrindo trečia dalis turi būti pripažinta pagrįsta.

F.      Dėl septintojo pagrindo, susijusio su baudomis

380    Nurodydama septintąjį pagrindą Servier ginčija Bendrojo Teismo atliktus vertinimus dėl prašymų panaikinti jai skirtas baudas ir jų dydžio apskaičiavimo. Šį pagrindą sudaro dvi dalys.

1.      Dėl pirmos dalies, susijusios su principo, pagal kurį nėra nusikaltimų ir bausmių be įstatymo, pažeidimo

a)      Šalių argumentai

381    Servier teigimu, skundžiamo sprendimo 1660 punkte nusprendęs, jog Servier, „prireikus pasitarusi su specialistais, turėjo numatyti, kad jos elgesys gali būti pripažintas nesuderinamu su Sąjungos teisėje nustatytomis konkurencijos taisyklėmis“, Bendrasis Teismas pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą, pagal kurį nėra nusikaltimų ir bausmių be įstatymo,  neįvykdė pareigos motyvuoti ir priėmė sprendimą remdamasis prieštaringu motyvu, palyginti su to sprendimo 1666 punkte nurodytu motyvu, pagal kurį „išorės stebėtojas, kaip antai Komisija ar teisininkai, kurie specializuojasi atitinkamose srityse, galėjo iš karto nepastebėti [ginčijamame sprendime nurodytų susitarimų] neteisėtumo“.

382    Servier mano, kad pagal šį principą Komisija negali skirti baudų esant naujai (kai nėra ankstesnių sprendimų ar jurisprudencijos) ir sudėtingai situacijai. Servier teigimu, ši byla buvo ir nauja, ir sudėtinga. Šios bylos naujumą patvirtina už Komisijos tyrimą, po kurio buvo priimtas ginčijamas sprendimas, atsakingo skyriaus vadovo pareiškimas, ginčijamo sprendimo 3091, 3092 bei 3107 konstatuojamosios dalys ir skundžiamo sprendimo 1660 punkte Bendrojo Teismo pateikti vertinimai.

383    Kalbant apie kilusių ekonominių ir teisinių klausimų sudėtingumą, pažymėtina, kad jis, be kita ko, matyti iš neįprastos ginčijamo sprendimo apimties ir Komisijos pareiškimų šiuo klausimu Bendrojo Teismo kancleriui vykstant procesui pirmojoje instancijoje. Dėl šio sudėtingumo 2014 m. Komisija iš dalies pakeitė 2004 m. gaires dėl technologijų perdavimo susitarimų, siekdama paaiškinti, kad susitarimai dėl taikaus ginčų sprendimo gali būti draudžiami pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį.

384    Servier kritikuoja skundžiamą sprendimą dėl to, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, leisdamas suprasti, jog būtų pakakę kreiptis į specialistus, kad būtų nustatytas jos veiksmų neteisėtumas atsižvelgiant į SESV 101 straipsnį.

385    Komisija ginčija šiuos argumentus.

b)      Teisingumo Teismo vertinimas

386    Remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, principu, pagal kurį nėra nusikaltimų ir bausmių be įstatymo, reikalaujama, kad įstatyme būtų aiškiai apibrėžti pažeidimai ir už juos skiriamos bausmės. Ši sąlyga įvykdoma, kai teisės subjektas iš atitinkamos nuostatos teksto ir prireikus teismų taikyto šios nuostatos aiškinimo gali žinoti, dėl kokių veiksmų ar neveikimo kyla jo baudžiamoji atsakomybė (2008 m. gegužės 22 d. Sprendimo Evonik Degussa / Komisija, C‑266/06 P, EU:C:2008:295, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

387    Taigi principas, pagal kurį nėra nusikaltimų ir bausmių be įstatymo, negali būti aiškinamas kaip draudžiantis laipsnišką baudžiamosios atsakomybės taisyklių aiškinimą, kurį teismas atlieka vienoje ar kitoje byloje pateikdamas išaiškinimą, jeigu tokio išaiškinimo rezultatą galima protingai numatyti pažeidimo darymo metu, atsižvelgiant į tuo metu jurisprudencijoje dėl atitinkamos teisės nuostatos pateikiamą išaiškinimą (2015 m. spalio 22 d. Sprendimo AC‑Treuhand / Komisija, C‑194/14 P, EU:C:2015:717, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

388    Numatomumo sąvokos reikšmė daug priklauso nuo nagrinėjamos nuostatos teksto turinio, nuo ja reglamentuojamos srities bei nuo jos adresatų skaičiaus ir jų statuso. Galimybė numatyti įstatymą neprieštarauja tam, kad atitinkamas asmuo būtų priverstas pasinaudoti specialisto patarimais, siekdamas susiklosčiusiomis aplinkybėmis tinkamai įvertinti pasekmes, kurių gali atsirasti dėl tam tikro akto. Tai visų pirma pasakytina apie profesinę veiklą vykdančius asmenis, įpratusius savo profesijoje elgtis labai apdairiai. Taip pat iš jų galima tikėtis, kad jie labai rūpestingai įvertins savo riziką (2015 m. spalio 22 d. Sprendimo AC‑Treuhand / Komisija, C‑194/14 P, EU:C:2015:717, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

389    Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 1656–1658 punktuose Bendrasis Teismas priminė šią Teisingumo Teismo jurisprudenciją. To sprendimo 1659–1665 punktuose jis iš esmės pabrėžė, kad, atsižvelgiant į SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo apimtį, Servier negalėjo nežinoti, jog atlygindama generinių vaistų gamintojams už tai, kad jie neitų į perindoprilio rinką, ji atliko pagal šią nuostatą draudžiamus veiksmus. Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog dėl šio sprendimo 144 punkte išdėstytų motyvų tariamai beprecedentis metodo, pagal kurį veiksmai, kuriais padaryti konstatuoti pažeidimai, kvalifikuojami kaip konkurencijos ribojimai dėl tikslo, pobūdis negali paneigti tokio kvalifikavimo.

390    Be to, kaip skundžiamo sprendimo 1666 ir 1667 punktuose pabrėžė Bendrasis Teismas, aplinkybė, kad ginčijami susitarimai ir jų kontekstas buvo sudėtingi ir galėjo sukelti tam tikrų sunkumų per administracinę procedūrą, taip pateisinant šios procedūros trukmę ir ginčijamo sprendimo apimtį, negali paneigti to, kad atitinkamos įmonės negalėjo nežinoti apie šių susitarimų neteisėtumą. Iš tiesų, kaip matyti iš viso skundžiamo sprendimo, pats šių susitarimų tikslas buvo pašalinti potencialius Servier konkurentus, t. y. generinių vaistų gamintojus, iš perindoprilio rinkos atliekant kompensacinius mokėjimus, o tai yra priemonė, nesusijusi su laisva konkurencija.

391    Tokiomis aplinkybėmis septintojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

2.      Dėl antros dalies, susijusios su proporcingumo principo pažeidimu

a)      Šalių argumentai

392    Septintojo pagrindo antroje dalyje Servier kritikuoja skundžiamą sprendimą, kiek jame buvo atmestas jos pirmojoje instancijoje pateiktas pagrindas, grindžiamas proporcingumo principo pažeidimu, kuriuo ji ginčijo tai, kad už SESV 101 straipsnio pažeidimą nustatytas 11 % jos pardavimų vertės bazinis baudos dydis.

393    Bendrasis Teismas neatsižvelgė į nagrinėjamos situacijos sudėtingumą ir naujumą, taip pat į kelias kitas aplinkybes, kurios pateisino Servier skirtos baudos dydžio sumažinimą.

394    Skundžiamo sprendimo 1797 punkte atmesdamas teismų sprendimų, kuriais pripažintas patento 947 galiojimas, reikšmingumą Bendrasis Teismas neatsižvelgė į su patentais susijusį bylos kontekstą. Paradoksalu, kad Servier buvo skirta griežtesnė sankcija, nes 2006 m. liepos 27 d. EPT sprendimas jai buvo palankus ir dėl to buvo prailginta su patento 947 galiojimu susijusios procedūros trukmė. Servier mano, kad jai neturėjo būti skirta tokia griežta sankcija, tarsi šis patentas būtų buvęs fiktyvus.

395    Vertindama pažeidimų sunkumą Komisija ginčijamo sprendimo 3130 konstatuojamojoje dalyje rėmėsi Servier turėtų rinkos dalių dydžiu, kuris, jos vertinimu, sudarė daugiau kaip 90 %. Skundžiamo sprendimo 1602 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad šis vertinimas, kuris buvo grindžiamas neteisingu atitinkamos rinkos apibrėžimu, buvo klaidingas. Vis dėlto Bendrasis Teismas neatsižvelgė į šios klaidos pasekmes baudos dydžio apskaičiavimui. To sprendimo 1954 punkte jis tik pateikė nuorodą į minėto sprendimo 1948–1953 punktus, tačiau nenurodė priežasčių, dėl kurių nesumažino šio dydžio. Taip Bendrasis Teismas pažeidė proporcingumo principą ir pareigą motyvuoti.

396    Bendrasis Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ginčijami susitarimai nebuvo slapti. Kitose bylose dėl šios aplinkybės Komisija taikė mažesnį nei pažeidimo sunkumą atspindintį koeficientą nei šiuo atveju.

397    Be to, kad dėl šių susitarimų generinių vaistų patekimas į rinką nebuvo pavėlintas, Servier pažymi, kad skundžiamo sprendimo 1883 punkte jų nebuvo galima laikyti kraštutine rinkos pasidalijimo ir gamybos ribojimo forma. Toks vertinimas prieštarauja to sprendimo 1666 punkte pateiktam vertinimui, pagal kurį minėti susitarimai galėjo neatrodyti akivaizdžiai neteisėti.

398     Komisija ginčija šiuos argumentus.

b)      Teisingumo Teismo vertinimas

399    Pirmiausia reikia atmesti argumentą, kad vertindamas pažeidimų sunkumą Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, jog tariamai tokie pažeidimai dar nebuvo nagrinėti. Šiuo klausimu reikia priminti, kad dėl šio sprendimo 144 punkte išdėstytų motyvų ši aplinkybė neturi įtakos ginčijamų susitarimų kvalifikavimui kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo. Be to, kaip pažymėta šio sprendimo 390 punkte, pats šių susitarimų tikslas buvo pašalinti potencialius Servier konkurentus iš rinkos.

400    Be to, remdamasi patentais suteikiamų teisių svarbą, kad užginčytų skundžiamo sprendimo 1797 punktą, Servier tik pakartoja, jog Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalys tariamai pripažino patento 947 galiojimą. Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai patvirtino Komisijos analizę, pagal kurią ginčijamais susitarimais buvo siekiama ne tik išspręsti ginčus dėl patentų, bet ir pašalinti konkurentus iš rinkos, o tai yra kraštutinė rinkos pasidalijimo ir gamybos ribojimo forma.

401    Be to, priešingai, nei teigia Servier, ir atsižvelgiant į ginčijamų susitarimų tikslą, Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 1786–1791 punktuose nusprendė, kad apskaičiuodama baudos dydį Komisija galėjo nuspręsti, jog Servier tyčia padarė SESV 101 straipsnio pažeidimus.

402    Dėl Servier turėtų rinkos dalių vertinimo reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos ir neiškraipė ginčijamo sprendimo, kai skundžiamo sprendimo 1951 punkte konstatavo, jog Komisija atsižvelgė į aplinkybę, kad Servier padarė kelis pažeidimus, susijusius su tuo pačiu produktu, tose pačiose geografinėse zonos ir per tą patį laikotarpį. Siekdama išvengti neproporcingos sankcijos, ši institucija nusprendė už kiekvieną pažeidimą apriboti Servier pardavimų vertės dalį, į kurią atsižvelgė apskaičiuodama bazinį baudos dydį. Ši korekcija lėmė tai, kad visa pardavimų vertė, į kurią buvo atsižvelgta dėl įvairių SESV 101 straipsnio pažeidimų, buvo sumažinta vidutiniškai 54,5 %.

403    Atsižvelgdamas į šiuos sumažinimus, skundžiamo sprendimo 1954 punkte Bendrasis Teismas galėjo konstatuoti, jog baudų dydžiai nebuvo neproporcingi, nors Komisija nusprendė, kad Servier turėjo labai dideles rinkos dalis, remdamasi atitinkamos rinkos apibrėžimu, kurį Bendrasis Teismas pripažino netiksliu.

404    Dėl Servier teiginio, jog baudos dydžiai turėjo būti sumažinti atsižvelgiant į tai, kad ginčijami susitarimai nebuvo slapti ir dėl jų nebuvo pavėlintas generinių perindoprilio versijų patekimas į rinką, pakanka konstatuoti, kad Servier iš tikrųjų prašo Teisingumo Teismo iš naujo įvertinti ginčo pirmojoje instancijoje aplinkybes. Toks prašymas nepriklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai apeliaciniame procese. Apeliacinėje byloje priimdamas sprendimą teisės klausimais Teisingumo Teismas negali teisingumo sumetimais savo vertinimu pakeisti Bendrojo Teismo įgyvendinant neribotą jurisdikciją pateikto vertinimo dėl įmonėms už Sąjungos teisės pažeidimą skirtų baudų dydžio (2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo E.ON Energie / Komisija, C‑89/11 P, EU:C:2012:738, 125 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

405    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti septintojo pagrindo antrą dalį, taigi ir visą šį pagrindą.

G.      Išvada dėl apeliacinio skundo

406    Kadangi penktojo pagrindo trečia dalis buvo pripažinta pagrįsta, pagal Servier reikalavimus reikia panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktą, kiek jame atmesti Servier pirmojoje instancijoje subsidiariai pateikto pirmojo pagrindo priekaištai dėl įtariamo pažeidimo trukmės ir baudos už pažeidimą, susijusį su Lupin susitarimu, dydžio apskaičiavimo. Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį.

VII. Dėl ieškinio Bendrajame Teisme

407    Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai Bendrojo Teismo sprendimas yra panaikinamas, Teisingumo Teismas pats gali priimti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima daryti.

408    Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 891 punkto, ieškinyje pirmojoje instancijoje Servier, nurodydama subsidiarų pagrindą, pateikė priekaištus, kuriais siekta ginčyti su Lupin susitarimu susijusio pažeidimo trukmę, motyvuodama tuo, kad Komisija turėjo padaryti išvadą, jog, kaip ir Prancūzijos rinkos atveju, šis pažeidimas Belgijoje, Čekijos Respublikoje, Airijoje ir Vengrijoje baigėsi Sandoz įėjimo į šias rinkas dieną.

409    Šie priekaištai buvo aptarti Bendrajame Teisme laikantis rungimosi principo ir juos nagrinėjant nereikia imtis jokių papildomų proceso organizavimo ar pasirengimo nagrinėti bylą priemonių. Teisingumo Teismas mano, kad šioje bylos stadijoje galima išnagrinėti ieškinį byloje T‑691/14, kiek jis susijęs su minėtais priekaištais, ir kad dėl jų reikia priimti galutinį sprendimą.

410    Dėl šio sprendimo 369–378 punktuose išdėstytų motyvų priekaištas, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nekonstatavo, jog motyvai, susiję su iš Lupin susitarimo kylančio pažeidimo pabaiga, viena vertus, Prancūzijos rinkoje ir, kita vertus, Belgijos, Čekijos, Airijos ir Vengrijos rinkose, buvo prieštaringi, turi būti pripažintas pagrįstu.

411    Taigi reikia panaikinti ginčijamo sprendimo 5 straipsnį, kiek jame numatyta, kad pažeidimas, susijęs su Lupin susitarimu, baigėsi 2009 m. gegužės 6 d., kiek tai susiję su Belgija, Čekijos Respublika, Airija ir Vengrija. Taip pat reikia panaikinti to sprendimo 7 straipsnio 5 dalies b punktą, kiek jame nustatyta, kad už dalyvavimą Lupin susitarime Servier skiriama 37 102 100 EUR bauda.

412    Konstatavęs, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, Teisingumo Teismas, naudodamasis savo neribota jurisdikcija, gali pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, todėl ir panaikinti, sumažinti ar padidinti baudą. Šia jurisdikcija naudojamasi atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes (2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija, C‑580/12 P, EU:C:2014:2363, 78 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

413    Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo sprendimo 5 straipsnio teisėtumas nebuvo ginčijamas Sąjungos teisme, kiek jame nustatyta, kad dėl Lupin susitarimo padarytas pažeidimas Prancūzijoje baigėsi 2008 m. rugsėjo 16 d., nes Sandoz tą dieną įėjo į šios valstybės narės rinką, reikia konstatuoti, kad ši faktinė aplinkybė yra galutinai nustatyta. Darytina išvada, jog ginčijamo sprendimo motyvų prieštaringumas, dėl kurio Teisingumo Teismas turi panaikinti to sprendimo 5 straipsnį, kiek jame numatyta, kad juo konstatuotas pažeidimas baigėsi 2009 m. gegužės 6 d., kiek tai susiję su Belgija, Čekijos Respublika, Airija ir Vengrija, gali būti ištaisytas tik taikant tuos pačius argumentus, kurie pateikti dėl Prancūzijos, siekiant nustatyti baudos, susijusios su dėl Lupin susitarimo padarytu pažeidimu, dydį.

414    Taigi, siekiant nustatyti šios baudos dydį, remiantis tuo, kas nurodyta ginčijamo sprendimo 410 konstatuojamojoje dalyje, reikia konstatuoti, kad su Lupin susitarimu susijęs pažeidimas Belgijoje baigėsi 2008 m. liepos mėn., Čekijos Respublikoje – 2009 m. sausio mėn., Airijoje – 2008 m. birželio mėn., o Vengrijoje – 2008 m. gruodžio mėn.

415    Iš šios išvados matyti, kad trukmė, į kurią reikia atsižvelgti nustatant baudos dydį, turi būti 1,4 metų dėl Belgijos, 1,9 metų dėl Čekijos Respublikos, 1,3 metų dėl Airijos ir 1,8 metų dėl Vengrijos.

416    Šioje byloje Servier pateikė Teisingumo Teismui apskaičiavimą lentelės forma, joje buvo nurodyti visi metodo, kurį Komisija taikė nustatydama baudos už su Lupin susitarimu susijusį pažeidimą, dydį. Šis apskaičiavimas apima pirmesniame šio sprendimo punkte nurodytas peržiūrėtas pažeidimo trukmes ir grindžiamas Komisijos per procesą pirmojoje instancijoje pateiktais duomenimis. Atlikus tą apskaičiavimą, pataisytas šios baudos dydis yra 34 745 100 EUR.

417    Kadangi Komisija neginčijo nei šio dydžio, nei šio apskaičiavimo metodo, kuris, beje, atitinka metodą, jos pačios patvirtintą ginčijamame sprendime, atsižvelgiant į visas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes reikia nustatyti, kad ginčijamo sprendimo 7 straipsnio 5 dalies b punkte Servier skirtos baudos dydis yra 34 745 100 EUR.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

418    Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

419    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

420    Pagal minėto reglamento 138 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

421    Nagrinėjamu atveju Servier reikalavo priteisti iš Komisijos bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas, o ši iš dalies pralaimėjo bylą apeliaciniame procese ir iš dalies pirmojoje instancijoje.

422    Kadangi apeliacinis skundas yra iš dalies tenkinamas, kiekviena šalis turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir šioje apeliacinėje instancijoje.

423    Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 4 dalį, jeigu apeliacinį skundą pateikia ne pirmojoje instancijoje įstojusi į bylą šalis, iš šios šalies gali būti priteistos bylinėjimosi apeliaciniame procese išlaidos tik tuo atveju, jeigu ji dalyvavo Teisingumo Teisme vykusio proceso rašytinėje arba žodinėje dalyje. Jeigu tokia šalis dalyvauja procese, Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

424    Kadangi EFPIA dalyvavo procese Teisingumo Teisme, šios bylos aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

425    Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

426    Nagrinėjamu atveju Jungtinė Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1.      Panaikinti 2018 m. gruodžio 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Servier ir kt. / Komisija (T‑691/14, EU:T:2018:922) rezoliucinės dalies 5 punktą, kiek juo atmesti Servier SAS, Servier Laboratories Ltd ir Les Laboratoires Servier SAS pirmojoje instancijoje subsidiariai pateikto pagrindo dėl pažeidimo laikotarpio trukmės ir baudos už pažeidimą, nurodytą 2014 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimo C(2014) 4955 final dėl procedūros pagal [SESV] 101 ir 102 straipsnius (byla AT.39612 – Perindoprilis (Servier)) 5 straipsnyje, dydžio apskaičiavimo prieštaravimai.

2.      Panaikinti Sprendimo C(2014) 4955 final 5 straipsnį, kiek jame numatyta, kad konstatuotas pažeidimas baigėsi 2009 m. gegužės 6 d., kiek tai susiję su Belgija, Čekijos Respublika, Airija ir Vengrija.

3.      Panaikinti Sprendimo C(2014) 4955 final 7 straipsnio 5 dalies b punktą, kiek jame nustatyta Servier SAS ir Les Laboratoires Servier SAS skiriama 37 102 100 EUR bauda, už kurios sumokėjimą jos solidariai atsakingos.

4.      Nustatyti Servier SAS ir Les Laboratoires Servier SAS už Sprendimo C(2014) 4955 final 5 straipsnyje konstatuotą pažeidimą skiriamą 34 745 100 EUR baudą, už kurios sumokėjimą jos solidariai atsakingos.

5.      Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį.

6.      Servier SAS, Servier Laboratories Ltd ir Les Laboratoires Servier SAS padengia savo bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.

7.      Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.

8.      European Federation of Pharmaceutical Industries and Associations (EFPIA) padengia savo bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.

9.      Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

*      Proceso kalba: prancūzų.